Trumpos maisto tiekimo grandinės skirtos padėti suvesti draugėn ūkininkus, kurie siekia realizuoti užaugintą ir perdirbtą produkciją, ir vartotojus, kurie nori sveikų ir šviežių produktų ant savo kasdienio stalo.

Be to, trumpos maisto tiekimo grandinės skatina miesto ir kaimo bendrystę, regioninę plėtrą, ekologiškų ir pagal maisto kokybės sistemas užaugintų produktų vartojimą, švelnina klimato kaitą.

Ypatingas dėmesys trumpų maisto tiekimo grandinių skatinimui skiriamas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginiame plane (Strateginis planas): trumpoms maisto tiekimo grandinėms remti numatyta 10 mln. eurų.

Paraiškos pagal priemonę „Trumpos tiekimo grandinės“ bus priimamos nuo balandžio 7 iki gegužės 30 d. Šiam paraiškų teikimo etapui skirta 5 128 913 Eur paramos lėšų.

Vienas iš tiekimo kanalų – viešasis sektorius

Žemės ūkio kooperatinės bendrovės „Bio LEUA“ direktorius Nikolajus Dubnikovas sako, kad trumpų maisto tiekimo grandinių rėmimo nauda neabejotina tiek visuomenei, tiek augintojams. „Džiugu, kad vis tobulinamos sąlygos pasinaudoti šios priemonės parama. Tai visapusiškai naudinga schema, kuri labai reikalinga verslui“, – pabrėžia „Bio LEUA“ vadovas.

Įsisteigęs 2018 m. žemės ūkio kooperatyvas „Bio LEUA“ po metų dalyvavo pirmame projekte pagal Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 m. programos veiklos sritį „Parama trumpoms tiekimo grandinėms ir vietos rinkoms skatinti vietos lygmeniu.“

Šiuo metu dalyvauja antrą kartą jau su kooperatyvo nariais kaip partneriais. „Bio LEUA“ vienija per 30 narių (dominuoja augalininkystės ūkiai, nemažai mišrių ūkių, taip pat mėsinių galvijų augintojų, daržovių ir uogų augintojai).

„Kai pirmąkart siekėme paramos pagal Trumpų maisto tiekimo grandinių rėmimo priemonę, turėjome tikslą įžengti į viešąjį sektorių, plėtoti savo pačių užaugintų produktų mažmeninę prekybą, patekti į didžiąsias rinkas. Pradėjome nuo mažmeninės rinkos. Bet pamatėme, kad ši rinka nėra didelė, ji dar tik vystosi, tad atkreipėme dėmesį į viešąjį sektorių, nes tai stabili, didelė rinka, finansuojama biudžeto pinigais. Tai tikras proveržis realizuoti ūkininkų produkciją“, – dalijasi patirtimi N. Dubnikovas.

Pradėjusi nuo ikimokyklinių įstaigų, įmonė mato galimybių realizuoti kooperatyvo narių produkciją ne tik darželiuose, bet ir ligoninėse, kariuomenėje. Prieš tai, žinoma, įvertina savo galimybes. Bendradarbiauja visoje Lietuvoje.

Dar tik galvojantiems rengti paraišką svarbus faktas, kad nuo 2025 m. sausio 1 d. įsigaliojo viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimai, kurie leidžia viešosioms įstaigoms iš trumpų maisto tiekimo grandinių įsigyti maisto produktų neskelbiamų derybų būdu. Vadinasi, mokyklos, ligoninės, krašto apsaugos padaliniai ar kt. viešosios įstaigos, bendradarbiaudamos su ūkininkais, neskelbdamos viešo pirkimo, tik apklausos būdu gali tiesiogiai įsigyti šviežio kokybiško maisto.

„Bio LEUA“, dalyvaudama Trumpų maisto tiekimo grandinių projekte, išsinuomojo patalpas Kaune su daline patalpų nuomos kompensacija, įsteigė jose nedidelį logistikos centrą su mažmenine parduotuve „Rupūs miltai“.

Taip pat pasinaudojo daliniu darbuotojų atlyginimų kompensavimu, o tai labai svarbu, ypač neturint pradinio startinio kapitalo verslo pradžioje.

„Esame įsigiję ir transporto priemonių, kuriame virtualią logistikos platformą, kur pateikiami vartotojų užsakymai, o produktų tiekėjai mato paklausą ir užsakymus. Procesas skaitmenizuojamas, nes be šito šiuolaikiniame pasaulyje sunku išsiversti. Apyvarta didėja, klientų daugėja. Priemonės labai padeda finansiškai“, – teigia N. Dubnikovas.

Remiama veikla

Pagal Strateginio plano priemonę „Trumpos tiekimo grandinės“ remiama naujos trumpos tiekimo grandinės kūrimas ir veikla arba jau veikiančios grandinės nauja veikla bei plėtra (pvz.: plečiamas asortimentas, galimų pirkėjų ratas, ieškoma naujų pardavimų kanalų, taikoma daugiau pirminių produktų apdorojimo, perdirbimo, realizavimo būdų), kuri apima platesnę žemės ūkio ir maisto produktų asortimento pasiūlą, tiesioginį žemės ūkio ir maisto produktų pardavimą vietinėje rinkoje ir žemės ūkio ir maisto produktų realizavimo tinklų (logistikos centrų) kūrimą. Veikla turėtų būti įgyvendinama daug dėmesio skiriant skaitmeniniams sprendimams diegti.

Į paramą gali pretenduoti ūkininkai, perdirbėjai, kooperatinės bendrovės ir kiti trumpų grandinių dalyviai, siekiantys įrengti parduotuves, mobilias prekybos vietas, plėtoti rinkodarą ir, svarbiausia, realizuoti savo užaugintus ar pagamintus, perdirbtus žemės ūkio ir maisto produktus vietos rinkoje.

Trumpų gandinių produktai gali būti platinami įvairiais kanalais, pvz., ūkininkų turgeliuose, vietinėse krautuvėlėse, el. parduotuvėse. Maistas gali būti pristatomas į namus, tiekiamas mokykloms, ligoninėms, restoranams, kavinėms, kariuomenei ir kt.

„Pasirinkę optimaliausią produkcijos realizavimo kanalą, ūkininkai gali efektyviau pasiekti vartotoją, rasti sau patogiausią būdą“, – pabrėžia ŽŪM atstovai.

Trys paramos modeliai

Pareiškėjai gali pretenduoti į vieną iš trijų trumpų tiekimo grandinių kūrimo ir (ar) plėtojimo paramos modelių: 

• tiesioginis žemės ūkio ir maisto produktų pardavimų skatinimas (I paramos modelis, didžiausia paramos suma vienam projektui negali viršyti 150 000 Eur);
• žemės ūkio ir maisto produktų pardavimų skatinimas, orientuotas į didesnės apimties realizavimą vietos lygmeniu (II paramos modelis, didžiausia paramos suma vienam projektui negali viršyti 250 000 Eur);
• žemės ūkio ir maisto produktų realizavimo tinklų (logistikos centrų) kūrimas (III paramos modelis, iki 1 500 000 Eur vykdant statinio (-ių) statybą, statinio (-ių) rekonstravimą, statinio (-ių) kapitalinį remontą; (ar 700 000 Eur naudojant esamos logistikos infrastruktūrą ilgalaikės nuomos, panaudos ar paslaugų sutarčių pagrindu).

Paramos intensyvumas:

• projekto verslo plano įgyvendinimo išlaidoms finansuoti – 60 proc.;
• projekto bendrosioms, einamosioms bendradarbiavimo, einamosioms projekto įgyvendinimo ir skatinamosios veiklos, susijusios su trumpos tiekimo grandinės plėtra, išlaidoms finansuoti – 100 proc.

Pakeitimai

Vienas iš prieš tai galiojusių priemonės taisyklių pakeitimų yra tai, kad kai trumpa tiekimo grandinė bus vystoma kelių savivaldybių ar kelių pardavimų kanalų lygiu, t. y. pagal II grandinės modelį, projekto kontrolės laikotarpis yra sutrumpinamas iki 3 metų.

Penkerių metų laikotarpis lieka tik logistikos centrų kūrimui arba jų plėtrai.

Taip pat sumažinta žemės ūkio valdos ekonominio dydžio, išreikšto produkcijos standartine verte, (VED) riba. Dabar ji sieks 4 tūkst. Eur (buvo 8 tūkst.). Galioja pagal visus modelius.

Papildyta nauja tinkama išlaida, kad pareiškėjas gali samdyti viešųjų pirkimų organizavimo darbuotoją ir jam mokėti atlyginimą.

Fiksuotojo valandinio darbo užmokesčio įkainio skaitinė reikšmė pardavėjams, viešųjų pirkimų organizavimo darbuotojui  susieta su MMA dydžiu, kuris kasmet didėja.

Patikslinta paramos tinkamumo sąlyga dėl logistikos centrų kūrimo, t. y. jis turi būti kuriamas apskrities lygiu, įvertinus ar nepersidengia veiklos teritorijos.

Sąlygas ir išsamesnę informaciją rasite čia.