Akademija (Kėdainių r.). Praėjusiais metais derliaus nuėmimo darbai vyko labai sunkiai, dalis jo taip ir liko laukuose, nebuvo galima tinkamai įdirbti žemės. Akivaizdu, kad žemdirbių laukia neįprastas pavasaris, nes darbų bus daugiau negu įprasta. Ką patartų LŽŪKT konsultantai?

Praėjusį rudenį, lapkričio pradžioje, LAMMC Agrocheminių tyrimų laboratorijos atlikti mineralinio azoto (tai nitratinio ir amoniakinio azoto suma) stebėsenos tyrimai iš 220 aikštelių, įrengtų įvairiuose šalies vietose. Mineralinio azoto vidurkis 0-60 cm dirvožemio sluoksnyje sudarė 35,5 kg/ha.

Pietryčių Lietuvoje, kur vyrauja lengvi dirvožemiai, jis svyravo apie 20 kg/ha, Vidurio Lietuvos šiaurinėje dalyje - 40-50 kg/ha. Tai patys mažiausi mineralinio azoto kiekiai nuo stebėsenos pradžios, t. y. nuo 2005 metų. Tokią situaciją lėmė klimato šiltėjimas: drėgmės perteklius ir šiltos žiemos.

„Jau rudenį mineralinio azoto kiekiai buvo šalia mažiausių ribų, o pavasarį šie skaičiai bus dar mažesni. Galima teigti, kad žieminių pavasarinį tręšimą reiks atlikti kuo skubiau. Nes pavasarį, atsinaujinus augalų vegetacijai, dirvožemis dar būna vėsus, todėl mikroorganizmai neaktyvūs ir organinių medžiagų mineralizacija nevyksta arba vyksta labai silpnai. Taigi lengvai prieinamo azoto dirvožemis pasipildys labai lėtai", - mano Šalčininkų r. biuro augalininkystės konsultantas Eugenijus Lukoševičius.

Jo nuomone, pirmam pavasariniam tręšimui geriau tiktų skystos trąšos, kurios suveikia tarsi pirmoji pagalba. Visgi planuojant augalų tręšimą visai vegetacijai, reikėtų tręšimo plano. Norint jį parengti, reikalingi dirvožemio tyrimai. Konsultantai pastebi, kad neretai ūkininkai į tokį svarbų dalyką žiūri labai atsainiai, o juk pradedant ūkininkauti būtent nuo to ir reikėtų pradėti.

„Ūkininkai daug investuoja į trąšas, bet norimo efekto negauna. Per dideli trąšų kiekiai ne tik plonina pinigines, bet ir teršia aplinką. Vien dirvožemio rūgštingumas ką reiškia. Atlikti moksliniai tyrimai rodo, kad dirvožemio pH esant 5-5,5, azoto trąšų efektyvumas - tik 53 proc., fosforo - 34 proc., kalio - 52 procentai. Ūkininkai, kurie nori išsitirti dirvožemį ir pasidaryti tręšimo planą, gali kreiptis į bet kurį LŽŪKT biurą", - primena E. Lukoševičius.

Konsultantai nuolat atlieka stebėjimus laukuose. Telšių r. biuro augalininkystės konsultantas Antanas Mažeika primena, kad praėjusį rudenį vegetacijos pabaigoje žieminių javų ir rapsų pasėliai buvo labai skirtingos būklės. Net ir netoli vienas kito esantys pasėlių laukai labai skiriasi, nes ūkininkai taiko skirtingas sėjomainas, dirba skirtingais padargais ir t. t.

„Drėgmės pertekliaus metais žieminiai rapsai, pasėti į skustą ražieną, atrodo geriau negu sėti taikant ariminę technologiją. Ypač vanduo laikosi sumintų galulaukių paviršiuje ir dirvose, kurias ruošiant sėjai grumsteliai buvo labai sutrupinti", - atkreipia dėmesį A. Mažeika.

Panašus vaizdas lapkričio pabaigoje buvo gana dažnas. Dauguma augalų žiemą pasitiko silpni, „pavargę" nuo drėgmės pertekliaus, iš dirvų išplautos maisto medžiagos

Nemažai ūkininkų turės įsigyti sėklos pavasario sėjai ir tą padaryti reikėtų kuo skubiau. Svarbu suplanuoti vasarinių augalų tręšimą ir įsigyti trąšų. Žieminių augalų tręšimas priklausys nuo to, kada ir kokios būklės augalai sulauks pavasario: tada reikės apsispręsti, ar juos gelbėti, ar atsėti.

MŪ inf.

Išsamiau skaitykite čia