

Ūkis
Pirmieji pasėlius ėmė drausti jaunieji ūkininkai
Vilnius, gruodžio 27 d. Pirmaisiais šalyje pasėlius draudžiančios Vokietijos bendrovės "Vereinigte Hagel" klientais tapo jaunieji ūkininkai.
Pasak šios draudimo bendrovės atstovės Tomos Škutaitės, jie ne tik vieni pirmųjų suskubo drausti pasėlius, bet ir yra vieni aktyviausių, labiausiai besidominčių ir kol kas daugiausiai apdraudę pasėlių.
Marijampolės savivaldybės Meškučių kaimo ūkininkas Darius Gabrielaitis šalyje tapo pirmuoju žemdirbiu, apdraudusiu pasėlius nuo visų galimų rizikų. Per 50 hektarų dirbantis ūkininkas jau padavęs paraišką pagal Kaimo plėtros 2007-2013 m. programos Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo priemonę. Nors reikalavimuose pareiškėjams ir minimas būtinas pasėlių draudimas, jaunasis ūkininkas apdraustų 40 ha žiemkenčių laukų prievole nelaiko.
"Nuostolių ūkininkai patiria beveik kasmet. Todėl manau, kad pasėlius drausti ne tik verta, bet ir saugu", - teigia D.Gabrielaitis.
Pasėlių draudimo procedūroje naudojama elektroninė draudimo duomenų apdorojimo sistema, kurią įdiegė Žemės ūkio ir informacijos kaimo verslo centro specialistai, - viena moderniausių visoje Europoje. Tiesa, sėkmingas jos veikimas sąlygojamas ne tik ja besinaudojančiųjų išmanymo, bet ir rajonuose svyruojančios internetinio ryšio kokybės.
Paprastai per pusšimtį hektarų dirbančių ūkininkų laukai būna jau įvesti į skaitmeninę pasėlių duomenų laikmeną ir atėjus į rajono žemės ūkio skyrių draudimo procedūra neužtrunka. Tačiau jei pasėliai neįbraižyti, procesas užsitęsia iki kelių valandų.
Tik pasirinkus pageidaujamą pasėlių rizikos valdymo variantą, kompiuterinė programa paskaičiuoja draudimo sumą ir įmoką pagal atskiras augalų rūšis. Realiai žemdirbiai moka pusę (50 proc.) kompiuterio ekrane nurodytos draudimo sumos. Kitą įmokos dalį sumoka valstybė.
Šiais metais draudimo bendrovei "Vereinigte Hagel" dėl techninių kliūčių vėlavus pradėti drausti Lietuvoje žieminių kultūrų pasėlius, bendrovės valdyba, atsižvelgdama į žemdirbių pageidavimus, priėmė sprendimą pratęsti paraiškų priėmimo terminą iki šių metų pabaigos. Esant palankioms meteorologinėms sąlygoms, šis terminas valdybos sprendimu galėtų būti pratęstas iki sausio vidurio.
Eltos inf.
Pasak šios draudimo bendrovės atstovės Tomos Škutaitės, jie ne tik vieni pirmųjų suskubo drausti pasėlius, bet ir yra vieni aktyviausių, labiausiai besidominčių ir kol kas daugiausiai apdraudę pasėlių.
Marijampolės savivaldybės Meškučių kaimo ūkininkas Darius Gabrielaitis šalyje tapo pirmuoju žemdirbiu, apdraudusiu pasėlius nuo visų galimų rizikų. Per 50 hektarų dirbantis ūkininkas jau padavęs paraišką pagal Kaimo plėtros 2007-2013 m. programos Jaunųjų ūkininkų įsikūrimo priemonę. Nors reikalavimuose pareiškėjams ir minimas būtinas pasėlių draudimas, jaunasis ūkininkas apdraustų 40 ha žiemkenčių laukų prievole nelaiko.
"Nuostolių ūkininkai patiria beveik kasmet. Todėl manau, kad pasėlius drausti ne tik verta, bet ir saugu", - teigia D.Gabrielaitis.
Pasėlių draudimo procedūroje naudojama elektroninė draudimo duomenų apdorojimo sistema, kurią įdiegė Žemės ūkio ir informacijos kaimo verslo centro specialistai, - viena moderniausių visoje Europoje. Tiesa, sėkmingas jos veikimas sąlygojamas ne tik ja besinaudojančiųjų išmanymo, bet ir rajonuose svyruojančios internetinio ryšio kokybės.
Paprastai per pusšimtį hektarų dirbančių ūkininkų laukai būna jau įvesti į skaitmeninę pasėlių duomenų laikmeną ir atėjus į rajono žemės ūkio skyrių draudimo procedūra neužtrunka. Tačiau jei pasėliai neįbraižyti, procesas užsitęsia iki kelių valandų.
Tik pasirinkus pageidaujamą pasėlių rizikos valdymo variantą, kompiuterinė programa paskaičiuoja draudimo sumą ir įmoką pagal atskiras augalų rūšis. Realiai žemdirbiai moka pusę (50 proc.) kompiuterio ekrane nurodytos draudimo sumos. Kitą įmokos dalį sumoka valstybė.
Šiais metais draudimo bendrovei "Vereinigte Hagel" dėl techninių kliūčių vėlavus pradėti drausti Lietuvoje žieminių kultūrų pasėlius, bendrovės valdyba, atsižvelgdama į žemdirbių pageidavimus, priėmė sprendimą pratęsti paraiškų priėmimo terminą iki šių metų pabaigos. Esant palankioms meteorologinėms sąlygoms, šis terminas valdybos sprendimu galėtų būti pratęstas iki sausio vidurio.
Eltos inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Gamtos stichijų sukelti nuostoliai kasmet vis didesni
2023-09-26 -
Sulčių spaudyklos šiemet kainų nedidina
2023-09-25 -
Trumpos maisto tiekimo grandinės padeda geriau pažinti vartotojus
2023-09-22
Skaitomiausios naujienos
-
Paskelbti didžiausi Lietuvos žemvaldžiai
2023-09-18 -
Kai kur saugomų teritorijų žemėlapiai jau patvirtinti
2023-09-22 -
Galvijų supirkimo kainą mažina net vadybininko atvykimas į ūkį
2023-09-14
(0)