Plungė, spalio 13 d. Iki šiol Vandos ir Edvardo Kesminų ūkis garsėjo ypač gerais karvių pieningumo ir pieno kokybės rodikliais. Nuo šiol jų pavardė bus įamžinta pieno ūkių modernizacijos istorijoje, nes pirmieji Lietuvoje įdiegė savanoriško karvių melžimosi sistemą. Jau trys mėnesiai naujajame Kesminų tvarte karves melžia du „DeLaval VMS“ robotai. Penktadienį neeilinis įvykis pažymėtas ūkyje vykusiomis iškilmėmis.

Pieno ūkio šeimininkus sveikino oficialūs valstybės institucijų atstovai, Seimo nariai, ūkininkai. Sveikinimo kalbose netrūko kupinų pagarbos ūkininkų ryžtui ir atkaklumui žodžių, pagyrų nuoširdžiam jų darbui ir meilei gyvuliams. Per septintą dešimtį perkopusių pieno gamintojų šiuolaikiškas požiūris į pienininkystę išties vertas pagarbos ir yra geras pavyzdys kitiems pieno gamintojams.

Žemės ūkio ministerijos Bendrosios rinkos organizavimo departamento vadovas Rimantas Krasuckis įsitikinęs, kad pirmieji robotus įdarbinę Kesminai pradėjo naują pienininkystės erą Lietuvoje. „Nors pieno sektoriaus padėtis pastaruoju metu nėra palanki investicijoms, bet šiais laikais be techninės pažangos neverta tikėtis didesnio konkurencingumo pasiekimų bendroje pasaulio rinkoje“, – sakė R. Krasuckis. Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas neabejojo, kad Lietuvoje tokių sistemų bus įdiegta ir daugiau, nes lietuviams pavydas – nesvetimas jausmas. „Be to, trūkstant kaime žmonių ir brangstant darbo jėgai, be poilsio dienų dirbančios automatizuotos sistemos – viena iš išeičių“, – svarstė B. Markauskas.

VĮ„Pieno tyrimai“ direktoriaus pavaduotoja Laima Urbšienė gyrė Kesminus už ypač geros kokybės ir sudėties pieną. Jau ne vieneri metai, kai iš plungiškių auginamų karvių primelžto pieno įmonėje gaminami vadinamieji pieno etalono mėginiai, pagal kuriuos tikrinama laboratorijos įranga ir tyrimų prietaisai. „Tai vienas iš pažangiausių Lietuvos ūkių, todėl reikėjo tikėtis, kad jame anksčiau ar vėliau bus įdiegta moderni technika“ – sakė L. Urbšienė.

Sumanymą įgyvendino per vienerius metus

Kesminų ūkio modernizacijos daigas pradėjo dygti prie prieš dvejus metus, kai keliaudama po Olandijos ūkius V. Kesminienė pirmą kartą pamatė robotą-melžėją. „Nuo tada manęs neapleido mintis tokį įrenginį pastatyti savo tvarte. Jis juk nesikeikia, rankos nepakelia, ant gyvulio neužrinka“, – besielio daikto privalumus įžvelgė ūkininkė. Iki šių metų birželio Kesminų karvės buvo laikomos pririštos ir melžiamos į pieno liniją. Ūkininkai augina 110 melžiamų karvių ir dar tiek pat prieauglio. Jų produktyvumas viršija 8 tūkst. kg pieno per metus.

Naujo tvarto statyba prasidėjo praeitų metų birželį. Plungiškiai jau iš anksto planavo karvidėje įdarbinti du robotus ir pasinaudoti Kaimo plėtros 2007–2013 m. programos parama. Pernai gruodį pateikta paraiška jau patvirtinta. Projekto vertė maksimali – 1,4 mln. litų. „Iš pradžių svarstėme apie melžimo aikštelę, tačiau, kai sužinojome, kad firma „DeLaval“ pradės prekiauti robotais, bus garantuota įrangos priežiūra, planus pakeitėme nė nedvejodami“, – kardinalių pokyčių pradžią prisiminė ūkininkė.

Pirmiausia karvėms teko nupjauti ragus, nes besaičio laikymo tvarte auginami gyvuliai turi būti beragiai. Skausminga operacija ir iš esmės pasikeitęs laikymo bei melžimo būdas nepraėjo be pasekmių – primilžiai sumažėjo beveik 1 t iš visos bandos, pasitaikė ir abortų. Prireikė šiek tiek laiko, kol gyvuliai suprato, kur atsigulti, kaip prie pašarų prieiti, kur yra melžimo vieta, tačiau dabar karvidėje gyvenimas teka tvarkingu robotų skleidžiamu keturtakčiu ritmu.

Produktyvumo ir pieno kokybės rodikliai gerėja

Į kokią tvarto dalį karvę reikia nukreipti reguliuoja pati automatinio melžimo ir šėrimo sistema: eismą tvarte reguliuoja specialūs vartai, kurie, reaguodami į daviklio, uždėto ant karvės kaklo, signalą, gyvulį praleidžia arba ne į poilsio, šėrimo ar melžimo zoną. Kai gyvuliai priprato prie reguliuojamo eismo karvidėje, primilžiai atsistatė, pradėjo gerėti ir pieno kokybės rodikliai. „Šviesa tunelio gale matyti“, – sakė V. Kesminienė, daug išgyvenusi dėl pokyčių, kuriuos teko patirti jos augintinėms.

Pasak „Žemaitijos pieno“ direktoriaus kokybei Sigito Japerto, kad gyvuliai patyrė stresą. „Dėl iš esmės pasikeitusio laikymo ir melžimo būdo sukelto streso sumažėjo produktyvumas, o tai buvo somatinių ląstelių padidėjimo priežastis. Tačiau net ir padidėjęs somatinių ląstelių skaičius buvo gerokai mažesnis už Lietuvos vidurkį. Jis šiek tiek viršijo 100 tūkst./ml, dabar ir vėl nesiekia šios ribos. Kesminų banda buvo ir išliko geriausia Lietuvoje“, – apie Kesminų ūkyje gaminamą išskirtinės kokybės pieną kalbėjo S. Japertas.

Jis patvirtino, kad dažniau melžiamos karvės yra produktyvesnės, tačiau dažniau melžiant primilžiai didėja ne visuomet. „Tos karvės, kurios genetiškai užprogramuotos duoti 8 kg per dieną, tiek ir duos net ir 10 kartų melžiamos. Tyrimais nustatyta, kad iš karvės per vieną kartą galima išmelžti ne daugiau kaip 15 kg pieno – tai optimaliausias karvės melžimas“, – aiškino S. Japertas.

Jis akcentavo, kad automatizuotam melžimui labiau tinkamos gerų melžimosi savybių karvės, t. y. tokios, kurios greitai atleidžia pieną. Jei karvė prastai melšis, melžimas gali užtrukti iki 12 min. „Tokiu atveju roboto našumas nebus visiškai išnaudojamas, nes per tą patį laiką bus pamelžiama per pusę mažiau karvių“, – specifinius reikalavimus automatizuotai melžimo sistemai įdiegti vardijo S. Japertas.

Kesminų robotai nustatyti taip, kad patys spręstų, kiek kartų per dieną melžti karvę. „Melžimo dažnumas parenkamas pagal laktacijos kreivę, karvės amžių ir prognozuojamą produktyvumą“, – paaiškina „DeLaval“ regiono vadybininkas Edmundas Šopaga. Robote įrengti somatinių ląstelių nustatymo jutikliai: jei pasitaikytų mastitu serganti karvė (tiriamas ir somatinių ląstelių skaičius, ir pieno laidumas), jos pienas automatiškai būtų nukreipiamas į atskirą talpą. Visa melžimo sistema per dieną automatiškai išsiplauna du kartus. Beje, robotas gali atlikti ir kontrolinį melžimą. Tam yra specialus konteineris su mėgintuvėliais pieno mėginiams paimti, tereikia ji prijungti prie automatinės melžimo įrangos.

Nemaža paspirtis valdant karvių bandą – kompiuterinės programos duomenys apie visas karves. Sėdėdamas prie kompiuterio šeimininkas bandą mato kaip ant delno. Pateikiama, kiek kiekviena karvė suėdė koncentratų, kiek pieno davė, kiek kartų buvo melžiama ir t. t. Programa informuoja, kuri karvė pradėjo rujoti, mat ant gyvulių kaklo užkabinti aktyvumo matuokliai. Palyginti su melžimo aikštele, robotas kainuoja beveik du kartus brangiau, tačiau yra apskaičiuota, kad investicijos sugrįžta, nes sumažėja išlaidos darbo jėgai. Tokiam gyvulių skaičiui, kiek laiko Kesminai, prižiūrėti (pamelžti ir pašerti) tvarte su melžimo aikštele reikėtų trijų žmonių. „Užsienio fermose, kuriose įrengti robotai, dirba tik pats šeimininkas: jis ir roboto darbą prižiūri, ir prieauglį pagirdo ir karvių bandą pašeria“, – teigė E. Šopaga.

Robotų pardavimai didėja

Pirmieji DeLaval melžimo robotai Švedijoje pagaminti 1994 m. Pasak Lietuvos bendrovės „DeLaval“generalinio direktoriaus Gyčio Kauzono, nuo tada parduota jau beveik 5 tūkst. melžimo robotų.„Kasmet jų pardavimai išauga dvigubai“, – sakė G. Kauzonas. 2000 m. parduoda tik 100, pernai – jau 1 100 robotų.

Šiemet švediškų robotų pardavimai artėja prie 2 tūkstančių. Net 20 robotų įsigijo Estijos ūkininkai. Pasak G. Kauzono robotai turi daug privalumų, todėl jų paklausa kasmet didėja. Įranga yra unikali dar ir dėl to, kad jos darbą galima stebėti nuotoliniu būdu 7 dienas per savaitę 24 valandas per parą.

Melžimo įranga prekiaujančios įmonės direktorius pripažino, kad įtampa pieno sektoriuje turi įtakos ir bendrovės darbui. „Tačiau gyvenimas nestovi vietoje, reikia judėti į priekį. Neabejotinai po nuosmukio kainos kils. Pastebima tendencija, kad ir ateityje kainos keisis taip kaip amerikietiškų kalnelių trasa: tai kils į viršų, tai smigs žemyn, todėl kiekvienas pieno gamintojas turi tai įvertinti ir priimti sprendimą, ar plėtoti pienininkystę, ar imtis kito verslo“, – tikino G. Kauzonas, pabrėždamas, kad plėtra be investicijų į modernią techniką neįmanoma.

Jo teigimu, antras ūkis, kuriame kitą pavasarį bus įrengtas melžimo robotas taip pat yra Žemaitijoje. „Dar keli ūkininkai rimtai svarsto įdiegti savanoriško melžimo sistemą. Lietuviai atsargūs. Pirma jie turi pamatyti ir įsitikinti, kad robotai pasiteisins“, – pastebėjo G. Kauzonas.

MŪ inf.