Vilnius / Varšuva. Pietinė Lietuvoje jau prasidėjo javapjūtė – pirmieji kombainai išvažiavo į žieminių miežių laukus. Pasėlių derlingumą prognozuoti dar anksti, kol kas rezultatai vertinami kaip vidutiniai. Tuo metu kaimynai lenkai labai nusivylė miežių derliumi. 

Vilkaviškio rajone miežius kulti ūkininkai pradėjo dar trečiadienį. Donatas Markevičius, Vidas Šimkus, Gintautas Sakalauskas ir kiti jau atvežė grūdų į elevatorių.

Kaip sakė „Linas Agro“ regiono agronomas Egidijus Bačinskas, grūdai labai sausi, praktiškai išdžiūvę – drėgnis siekia apie 12–13 proc.

Derlingumas, kaip rodo pradiniai kombainų duomenys, – apie 7 t/ha. Augintojai tokį derlių vertina kaip vidutinišką. Grūdų kokybė, pirminiais duomenimis, irgi vidutinė, hektolitro svoris apie 59-61 kg/hl. Maždaug pusė į Vilkaviškio elevatorių atvežtų grūdų atitiko I kokybės klasės reikalavimus, pusė – II klasę.

Šakių rajone pirmieji kombainai į laukus išvažiavo ketvirtadienį. Penktadienį jau daugiau pjauna, bet masinės pjūties dar nėra.

Į Lukšių elevatorių atvežti pirmieji miežių grūdai irgi sausi, saiko svoris taip pat vidutinis, apie 60 kg/hl. Derlingumo lygis paaiškės vėliau, kai prasidės masinė miežių pjūtis. Kol kas ūkininkai nurodo apie 7–8 t/ha derlingumą.

Kaip sakė Giedrius Bakas, „Linas Agro“ Pietų Lietuvos regiono vadovas, paprastai ūkininkai iš žieminių miežių rekordų nesitiki, tiesiog šie javai vertinami kaip anksti subręstantys.

„Visi labiau laukia rapsų ir kviečių derliaus. Šakių rajone rapsai atrodo labai gerai, kviečiai ne prastesni nei praėjusiais metais, gal net geresni“, – pastebėjo G. Bakas.

Rapsapjūtė pietinėje Lietuvoje, tikėtina, gali prasidėti liepos 12–15 dienomis, aišku, priklausys nuo orų artimiausiomis savaitėmis.

Nors šiųmetė miežiapjūtė prasidėjo dar birželiui baigiantis, ji, ko gero, nėra ankstyviausia. Prieš keletą metų vilkaviškiečiai pradėjo kulti miežius irgi birželio pabaigoje.

Dabartinės rinkos miežių supirkimo kainos – apie 140 Eur/t, ūkininkų požiūriu, nėra aukštos. Tiesa, kai kurie ūkininkai turi ir anksčiau sudarytų sutarčių su fiksuotomis aukštesnėmis, pavyzdžiui, 180 eurų/t, miežių kainomis.

Miežių derlius ir kainos stipriai nuvylė kaimynus lenkus

Beje, portalas manoūkis.lt neseniai rašė apie vieną ankstyviausių miežių kūlimo pradžių Lenkijoje. Birželio 18 d. pradėję kulti žieminius miežius lenkai vylėsi neblogo derliaus, bet dabar aiškėja, kad augintojų lūkesčiai nepasiteisino.

„Tai – ne miežių metai. Nuvilia ir derlingumas, ir kainos“, – rašo portalas farmer.pl, cituodamas lenkų ūkininkus.

Paaiškėjo, kad miežių derlingumas daugelyje vietų nesiekia 5 t/ha, o kai kur ir dar mažesnis. Jeigu pavyksta nukulti 6 t/ha, tai jau vertinamas kaip geras šio sezono rezultatas.

Nagrinėdami priežastis, kodėl miežių derlius mažesnis, nei planuota, lenkai teigia, kad įtakos turėjo rudenį plitusios virusinės ligos, kurias perneša amarai, pavasarį pasėliai išretėjo dėl dažnų šalnų. Galiausiai javams pakenkė sausra.   

Lenkijoje už miežius šiuo metu mokama 500–600 zlotų/t (116–139 Eur/t). Tokią kainą ūkininkai įvardija, kaip „baisią“, mat esant mažam derlingumui, gautos pajamos dažnu atveju nepadengia miežių auginimo savikainos.

Ūkininkų teigimu, miežių auginimo savikaina, priklausomai nuo technologijų lygio, buvo 4–6 tūkst. zlotų/ha (926–1390 Eur/ha). Taigi reikia kulti mažiausiai 8 t/ha ir gauti maksimalią dabartinę kainą, kad bent būtų padengtos išlaidos. Apie pelną jau nekalbama.