Jonava, vasario 6 d. Lietuvos pieno gamintojai duoda valdžios atstovams 10 dienų, kad šie išsamiai atsakytų į visus šiandieniniame suvažiavime iškeltus reikalavimus. Nesulaukę konstruktyvaus bendradarbiavimo, pieno gamintojai rengs visuotinį streiką.

Nuo kovo 1 d. už kilogramą bazinių rodiklių pieno turi būti mokama ne mažiau kaip 80 ct; tiesioginės išmokos už pieną turi pasiekti žemdirbius iki liepos 1 d. (pradėtos mokėti nuo gegužės 1 d.); Vyriausybė privalo užtikrinti, kad gamintojams atitektų 50 proc. galutinės pieno produktų kainos. Šiuos ir kitus reikalavimus iškėlė Jonavoje susirinkę pieno gamintojai.

Lietuvoje yra apie 50 tūkst. pieno gamintojų. Pieno gamintojų suvažiavimas vyko 700 vietų salėje, kuri buvo sausakimša, daliai žmonių teko stovėti. Suvažiavimas vyko ramiai ir dalykiškai.

Pasak Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) tarybos pirmininko Jono Vilionio, dabartinė situacija rinkoje nedžiugina: pieno supirkimo kainos dar labiau sumažėjo, išmokos irgi nėra pakankamo dydžio.

Valstybinėms komisijoms demonstruojamas akcinėje bendrovėje „Rokiškio sūris" pagamintas 2,5 proc. riebumo vieno litro talpos pakelis, įkainotas 1,80 lito. Kitų bendrovių toks pat pieno kiekis kainuoja apie 3 litus, tačiau visi kaip vienas susitarę mažina iš ūkių superkamos žaliavos kainą.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto Produktų rinkotyros skyriaus vedėjas Albertas Gapšys prognozavo, kad šiemet pieno supirkimo kaina dar gali mažėti. Dabar už kilogramą pieno mokama nuo 20 iki 65 ct. Įmonių duomenų analizė rodo, kad pernai pieno produktų eksportas nesumažėjo. Tačiau eksporto grąžinamosios subsidijos, kurias vėl leista mokėti, dvigubai mažesnės negu buvo, todėl supirkimo kaina geriausiu atveju gali padidėti tik 2–3 centais.

Anot J. Vilionio, perdirbimo įmonių vadovai teisinasi, jog apie 70 proc. pieno produktų tenka išvežti užsienį. Tačiau visi pieno gamintojai suvokia, kad tai nėra joks eksportas: juk visos šalys priklauso ES, vadinasi, kalbama apie vidaus rinką. Perdirbėjai sulaukė eksporto subsidijų grąžinimo, tačiau supirkimo kainų nežada didinti.

Lietuvos agrarinės ekonomikos instituto atlikti tyrimai rodo, kad ūkininkams iš pieno pardavimo tenkanti pajamų dalis per praėjusius metus sumažėjo 4-12 procentinių punktų, o perdirbėjų pajamų dalis pakilo nuo 23 iki 28 proc, prekybininkų – nuo 20 iki 27 proc. Suvažiavimo dalyviai reikalauja reglamentuoti pieno kainos paskirstymo principą, kad 50 proc. galutinės kainos atitektų gamintojui, o kita dalis – perdirbėjams ir prekybininkams.

Pieno gamintojų teigimu, vyriausybė turi imtis reguliuoti rinkos santykius, nustatyti minimalias ribines pieno supirkimo kainas ir užtikrinti, kad jų būtų laikomasi.

Perdirbimo įmonės vėluoja atsiskaityti su žemdirbiais už supirktą pieną, o tai sunkina ūkių padėtį, sutrinka pinigų srautai. Suvažiavime dalyvavęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius patikino, kad dės visas pastangas, kad palengvintų žemdirbių pečius užgriuvusią naštą. Jis priminė, kad kai kurioms įmonėms delsiant laiku atsiskaityti už pradelstus mokėjimus surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolai. Beje, perdirbėjai į suvažiavimą nebuvo pakviesti.

Žemdirbiai reikalauja sugriežtinti atsiskaitymo už supirktą pieną terminų kontrolę. Pieno gamintojų skaičiavimais, perdirbėjai skolingi jau arti 8 mln. Lt. Ūkininkų reikalavimų pagrįstumą pripažino ir Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas E. Pupinis, tačiau neslėpė, kad šalies biudžetas skylėtas ir lėšų trūksta ne tik žemdirbiams, bet ir medikams, mokytojams bei kitų sričių darbuotojams.

Greta kitų rezoliucijos reikalavimų – siūlymas šiuo kriziniu laikotarpiu uždrausti įmonėms supirkti pieno žaliavą kitose valstybėse, o naujus mokesčius ūkininkams taikyti tik tada kai pieno supirkimo kainos Lietuvoje pasieks ES vidurkį ir išmokos bus vienodos.

Suvažiavimo rezoliucija papildyta reikalavimu valdžios institucijoms per 10 dienų atsakyti į visus klausimus, o jei nebus konstruktyvaus bendradarbiavimo, pieno gamintojai rengs visuotinį streiką. Suvažiavimas vieningai palaikė šią mintį.

Pieno gamintojų reikalavimai šalies valdančiąsias institucijas pasieks dar šią savaitę, tačiau greitų sprendimų valdininkai nežada. Nesitiki, kad padėtis greitai pasikeis ir patys ūkininkai, tačiau pardavinėti pieną pigiau už vandenį daugiau neketina. Pasak J. Vilionio, maža pieno supirkimo kainos, mažesnės negu kitose šalyse išmokos ir nauji mokesčiai veda ūkininkus tiesiausiu keliu bankroto link. „Dėl to, kad dabar turime reikalauti to, kas mums priklauso kalti ir mes patys, nes tuomet, kai buvo gerai nesikooperavome. Dabar trauktis nėra kur – turime kurti kooperatinę pieno perdirbimo įmonę“, – siūlė LPGA tarybos pirmininkas.

Bedugnėje atsidūrė dėl kelių priežasčių

Analizuodamas priežastis, dėl kurių pieno gamintojai atsidūrė ties bankroto riba, Žemės ūkio rūmų pirmininkas Bronius Markauskas pastebėjo, kad bene svarbiausia iš jų – pasaulį purtanti ekonomikos krizė. Eksportuojamų produktų kainos krito, paklausa taip pat sumažėjo, tačiau ir mūsų šalies perdirbėjai per pastaruosius 10 metų nedarė nieko, kad jų gamybos sąnaudos sumažėtų. „Manoma, kad jos yra dvigubai didesnės negu to paties našumo užsienio įmonėje“, – spėjo B. Markauskas. Važinėdami po visą Lietuvą, jie išleidžia šimtus milijonų litų.

ŽŪR pirmininko įsitikinimu, tokio neūkiškumo būtų išvengta, jei 80–90 proc. pieno Lietuvoje būtų pagaminama kooperatyvuose, kurie reguliuotų pieno tiekimo srautus. Deja, dabar vyksta priešingas reiškinys – perdirbėjai vykdo kooperatyvų skaldymo politiką.

Trečias kaltininkas – prekybininkas. Neoficialiai skaičiuojama, kad prie prekybinio antkainio (9 proc.) prekybos centrai prideda 15–22 proc. nuolaidų ir lentynų sistemos mokestį. „Prieš ketverius metus pradėjome kalbėti, kad reikia parengti sąžiningų rinkos dalyvių veiksmų įstatymą. Visiems aišku, kad jokios subsidijos, jokia parama mūsų neišgelbės, jei santykiai tarp gamintojo, perdirbėjo ir prekybininko bus tokie, kokie yra dabar“, – neabejojo B. Markauskas. Jo nuomone, Laisvosios rinkos instituto ekspertai yra neteisūs, sakydami, kad laisva rinka negali būti reguliuojama. „Visiškai laisvos rinkos nėra niekur“, – pabrėžė ŽŪR vadovas.

Kad padėtis pasikeistų ūkininkų naudai, turi keistis ir patys žemdirbiai. B. Markauskas įsitikinęs, kad gamintojai valdytų padėtį, jei savivaldos organizacijos būtų savarankiškos ir materialiai stiprios. „Nei Žemės ūkio rūmai, nei Pieno gamintojų asociacija neturi tiek lėšų, kad galėtų samdyti teisininkus, ekspertus ir ekonomistus, kurie atliktų rinkos studijas. Taip ir toliau dejuosime, jei vieną kartą neapsispręsime dėl visuotinio savivaldos mokesčio. Kokio jis turi būti dydžio, reikia patiems nutarti“, – sakė B. Markauskas.

Jis pripažino, kad naująją valdžią užklupo didžiuliai iššūkiai, per skubėjimą daromos klaidos, bet žemdirbiai ir kaimas nebegali laukti. „Dar pusė metų ir sektoriaus nebelieka. Jei norime išsaugoti pienininkystę per artimiausius du mėnesius turi būti priimti rimti sprendimai“, – akcentavo ŽŪR pirmininkas. Jis neslėpė, kad vilčių, jog Vyriausybė nustatys minimalią ribinę kainą, nedaug. Skirtumas tarp reikalaujamos (80 ct/kg) ir mokamos kainos turėtų būti dengiamas iš šalies biudžeto. Jei perdirbėjai būtų įpareigoti tiek mokėti, jie pieno tiesiog nesupirktų. „Turime matyti realų vaizdą“, - tikino B. Markauskas, neabejodamas, kad sureguliavus santykius tarp prekybos tinklų, perdirbimo įmonių ir gamintojų, pastarajam tektų kuo didesnė parduodamo produkto kainos dalis, o žaliavinio pieno supirkimo kaina padidėtų 10–12 ct/kg.

Į problemas žiūrės ūkininkų akimis

Suvažiavime dalyvavęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius, tarp išeičių iš tokios padėties minėjo ir prekybą pienu turgeliuose, ir jo perdirbimą savo ūkyje. „Tiesa, taip galėtumėte realizuoti apie 10 proc. viso pagaminamo pieno“, – sakė K. Starkevičius. Jis pritarė idėjai statyti naują kooperatinę perdirbimo įmonę. Ministras pažadėjo, kad bus bandoma sukurti rinkos santykių reguliavimo modelį.

Jo nuomone tramdomaisiais marškiniais perdirbėjų savavalei pažaboti galėtų būti sprendimas nemokėti eksporto subsidijų tol, kol įmonės neatsiskaitys su ūkininkais.„Į visas jūsų problemas žiūrėsiu ūkininko akimis“, – žadėjo K. Starkevičius.

Suprantamos pieno gamintojų problemos ir E. Pupiniui. „Jūsų suvažiavimas mums yra parama reikalaujant pokyčių jūsų naudai“, – sakė Seimo kaimo reikalų komiteto pirmininkas, pabrėždamas, kad bus dedamos visos pastangos tiesiogines išmokas išlaikyti praėjusių metų lygyje. Jis tikino, kad bus nustatytos sveikatos draudimo lubos, projektas jau pateiktas, pataisos parengtos. „Be to, bus apmokestinamos ne visos ūkio pajamos, o tik pelnas“, – sakė E. Pupinis.

MŪ inf.