Kaunas. Tokį rudenį, koks buvo 2019-aisiais, žieminiai rapsai augo neįtikėtinai sparčiai ir spėjo užauginti 2–3 kg žaliosios biomasės kvadratiniame pasėlio metre. Tokia vešli rapsų antžeminė dalis jau būna spėjusi pasisavinti 100–150 kg N/ha. Kaip tai keičia pavasarinio tręšimo strategiją?

Kelerių metų bandymai rodo, kad esant geram rapsų išsivystymui rudenį, pavasarį tręšiant azoto trąšomis nereikėtų labai persistengti – tai žemdirbiams rekomenduoja rapsų selekcijos kompanija „Rapool“. Analizuojant kelerių metų tyrimų rezultatus matyti, kad tręšiant didesnėmis kaip 150 kg N/ha normomis, derlius nepadidėja, todėl reikėtų įvertinti patiriamas sąnaudas ir gaunamą ekonominę naudą.

„Rapool“ produktų vadovas, atsakingas už tarptautinę plėtrą, Renė Brandas (Rene Brand) teigia, kad ne toks intensyvus tręšimas azoto trąšomis ne tik taupo žemdirbių pinigus, bet ir lemia didesnį rapsų sėklų aliejingumą, taigi, ir geresnę jų kokybę bei aukštesnę kainą.

Planuojant pavasarinį tręšimą, reikėtų kuo tiksliau žinoti, kokia situacija yra pasėlyje. Paprastas būdas žieminių rapsų antžeminei daliai įvertinti yra šviežios augalų biomasės pasvėrimas. Tokie matavimai turėtų būti atlikti iki rudens pabaigos, pakartotinai – pavasariop iki vegetacijos atsinaujinimo. Jeigu žiemą prarandama daug lapų, siekiant kuo tiksliau apskaičiuoti likutinį azoto kiekį augaluose, reikėtų naudoti rudeninės ir pavasarinės biomasės vidurkio reikšmę.

Šiam tikslui iš vieno kvadratinio metro ploto nupjaunami rapsai (be šaknų), pasveriami ir nustatomas azoto kiekis pagal atitinkamas instrukcijas arba Rapool N skalę. Silpnai atrodančiuose rapsų laukuose, kuriuose rudenį augalai pasisavino mažiau kaip 50 kg N/ha, rekomenduojama šiek tiek padidinti pavasarines tręšimo normas.

Pasak R. Brando, rapsų pasisavintą azotą dar lengviau nustatyti su nemokama programėle „Yara ImageIT“: pakanka išmaniuoju telefonu padaryti kelias rapsų pasėlio nuotraukas ir išanalizuoti jas, įkėlus į programą. Iš kiekio, viršijančio minimalią vertę (50 kg N/ha), atėmus 70 proc. šio azoto kiekio galima planuoti pavasarinio tręšimo normas (pavyzdžiui, 2 kg biomasės reiškia 100 kg N/ha -> 50 x 0,7 -> apytiksliai 35 kg N/ha).

Tobulesni hibridai – mažesnis azoto poveikis

Kompanija „Rapool“ prieš daug metų įrengė specialių gamybinių technologijų bandymų tinklą, skirtą skirtingam sėjos laikui, tręšimo intensyvumui ir tinkamam žemės dirbimui nustatyti. Atlikti skirtingo tręšimo intensyvumo bandymai: nuo mažo intensyvumo (120 kg N/ha) iki intensyvaus (170 kg N/ha). Atsižvelgiant į sudėtingas pastarųjų metų klimato sąlygas ir patobulintus hibridus (stiprus vystymasis rudenį ir geresnė augalų sveikata (TuYV)), tenka pripažinti, kad azoto poveikis derliui yra palyginti mažas.

Ne toks intensyvus tręšimas azotu lemia 0,6 proc. didesnį aliejingumą, vadinasi, 4 Eur/t didesnę kainą. 50 kg N/ha sumažinta trąšų norma leidžia sutaupyti apie 32 Eur/ha, o sutaupytas vienas važiavimas per lauką – dar 7,3 Eur/ha. Iš viso subalansuotas tręšimas azotu kompensuoja apie 50 Eur/ha = 135 kg/ha, tai atitinka didesnį intensyvaus tręšimo derlingumo potencialą, naudojant 170 kg N/ha. 

„Rapsai gali užauginti gerą derlių tręšiami ir mažesnėmis azoto trąšų normomis. Nauji hibridai, kurie stipriai vystosi rudenį, o augalai ilgai išlieka sveiki (įskaitant atsparumą TuYV), gali kompensuoti derlingumą esant mažesniam tręšimui azotu“, – sako „Rapool“ produktų vadovas, atsakingas už tarptautinę plėtrą, Renė Brandas (Rene Brand)

Per pastaruosius dvejus metus (2018–2019) pastebėta, kad aukšto derlingumo hibridai, pasižymintys stipriu augimu rudenį ir gerai išvystyta šaknų sistema, gali suformuoti gerą augalo struktūrą iki pirmųjų karščio bangų ar sausrų pasirodymo. Stiprus žieminių rapsų išsivystymas rudenį leidžia ne tik sumažinti pavasarinio tręšimo azoto normas, tačiau ir pasiekti aukštesnį augalų derlingumą.

Parengta bendradarbiaujant su „Rapool“.