Vilkaviškis / Kėdainiai / Šiauliai. Per darbymetį ir akmuo kruta – ši liaudies patarlė tiesiog įsikūnijusi mūsų šalies žemdirbių laukuose kovui einant į pabaigą. Neatidėliotini darbai gelbsti nuo nerimastingų minčių, nes viską daryti reikia čia ir dabar.

Vilkaviškio r. ūkininkas Robertas Mickevičius sako, kad žieminiai kviečiai jau patręšti, dabar renkami akmenys, dirbama žemė, o nuo kitos savaitės vidurio planuoja pradėti vasarinių augalų sėją.

„Naktimis vis pašąla, bet žieminiams kviečiams tokie šalčiai nebaisūs. Mums svarbiau, kad nebūtų šalnų vėliau, kai pradės dygti kukurūzai, nes jie palyginti jautrūs žemoms temperatūroms“, - sako R. Mickevičius.

Pasak jo, sėjos atidėlioti negalima dėl to, kad sparčiai džiūsta dirvos. „Žiūrime į žemę ir matome, kad jau artėja laikas sėjai. Planuojame pasėti 400 ha kukurūzų, 500 ha vasarinių kviečių ir iki 100 ha pupų – planus dėlioja R. Mickevičius. Rudenį jo ūkyje buvo pasėta 900 ha žieminių kviečių, visi be problemų peržiemojo.

Žieminių rapsų jau penkeri metai ūkyje neaugina, bet neatmeta galimybės bet kuriais metais grįžti prie jų. „Didelius plotus kasmet skiriame kukurūzams, kuriuos auginame grūdams. Pernai kukurūzais buvome apsėję net 500 ha, šiemet pamažinsime truputį“, - aiškina R. Mickevičius. Visa vasarinių augalų sėkla jau paruošta, pasak ūkininko, buvo užtektinai laiko pasirengti pavasariui, o jis niekada neatidėlioja darbų paskutinei minutei.

Vilkaviškio r. Matlaukio kaime ūkininkaujančio Roberto Mickevičiaus laukuose verda darbai

„Žinoma, šiemet darbymetis šiek tiek kitoks, reikia saugotis plintančio koronaviruso. Su darbuotojais esame aptarę situaciją, visi žino, kad turi sekti savo sveikatos būklę ir vos blogiau pasijutę eiti namo. Visi dezinfekuojame rankas, laikomės saugaus atstumo, dirbame kuo daugiau pavieniui arba nedidelėmis grupelėmis. Be to, pagrindiniai darbai – laukuose, gryname ore, tad labai tikimės, kad ligų pavyks išvengti“, - optimistiškai nusiteikęs didelio ūkio šeimininkas R. Mickevičius.

Problemos kaimo žmones koncentruoja

Kėdainių r. Ažytėnų žemės ūkio bendrovė šį pavasarį po nežiemiškos žiemos pasitiko susitelkusi ir nepaisydama jokių iššūkių jau kibo į darbus. ,,Jau pradėjome laukų tręšimo darbus. Trąšų buvome įsigiję iš anksto, kaip ir kasmet, tad dabartiniai laikini nesklandumai, jei tokių kažkam ir yra, mūsų netrikdo. Su darbuotojais aptarėme esamą situaciją, stengiamės vengti kontaktų. Norime savo kaimą apsaugoti, tad esame dėmesingi ir vieningi. Kad ir kokie virusai gąsdintų mus, gamta pamažu bunda. Kol kas sėjos dar nepradedame, gamta pati padiktuos, kada jau berti grūdus į laukus. Stebime dirvožemio temperatūrą, drėgmę. Dabar sėjai dar anksti“, - sakė Ažytėnų žemės ūkio bendrovės vadovas Šarūnas Šiušė.

Jo vadovaujama bendrovė vasarojui yra palikusi apie 40 proc. dirbamos žemės. ,,Sėsime miežius, pupas, kukurūzus, cukrinius runkelius. Pastarųjų kol kas neatsisakome dėl sėjomainos. Mat norime žemę išlaikyti derlingą ir kuo mažiau į ją berti cheminių elementų“, - sakė Š. Šiušė.

Pasak patyrusio žemdirbio, problemos kaimo žmones koncentruoja. Jie linkę ne guostis, o dirbti savo ūkiuose ir dar kaimynams padėti.

Kooperuotiems žemdirbiams – drąsiau

Apie pagalbą kitiems jau yra pagalvoję ir kooperatyvo „Šiaulių aruodas“ nariai – jei, neduokdie, per darbymetį susirgtų ūkininkas, būtų ieškoma kolegiškų sprendimų, kaip padėti nudirbti būtinus darbus. Kooperatyvo administracijos direktorius Raimundas Juknevičius sako, kad sunkiausia būtų smulkiems ūkininkams, kur viskas laikosi ant vieno žmogaus pečių: jis būna ir darbų planuotojas, ir jų vykdytojas.

„Žemės ūkis išskirtinis tuo, kad mes savo veiklos negalime sustabdyti ar atidėlioti. Gamta diktuoja terminus. Viruso grėsmė labiausiai gąsdina smulkius ūkininkus, kurie yra ir strategai, ir darbininkai viename asmenyje. Kas galės perimti ūkio valdymą šeimininkui susirgus, kad ūkis nepatirtų nuostolių? Pavėlavus sėją dviem savaitėmis, gali būti taip, kad iš viso neapsimokės sėti, nes tolesnės investicijos neatsipirks. Augalininkystėje labai svarbūs yra technologiniai terminai: jei nesugebi darbų atlikti laiku, tolesnės investicijos gali būti bereikšmės“, - svarsto R. Juknevičius.

Žemės ūkis yra strateginė valstybės ūkio šaka, nes nuo jo veiklos sėkmės priklauso visuomenės aprūpinimas maistu, todėl žemdirbiai dabar mokosi gyventi kitaip. Pasak R. Juknevičiaus, kooperatyvo nariai jaučia atsakomybę ir organizuoja darbus taip, kad užsikrėtimo galimybė būtų minimalizuota.

Kooperatyvo „Šiaulių aruodas“ sėklų fabrike ruošiama sėkla sparčiai artėjančiai vasarinių augalų sėjai – vidutinis gamybos pajėgumas yra 10 t/val

Kooperatyvas visus pirkimus planuoja iš anksto, todėl šiemetinėje sudėtingoje situacijoje tai pasirodė kaip didelis privalumas. Didžioji dalis kooperatyvo narių yra 100 proc. aprūpinti trąšomis (bent jau pirmajam etapui) ir sėklomis. Šiek tiek rūpesčių yra dėl augalų apsaugos produktų: ar visi užsakymai bus įvykdyti laiku, ar nevėluos siuntos iš gamintojų dėl šlubčiojančios logistikos.

O štai dėl apsirūpinimo vasarinių augalų sėklomis problemų nekyla: kooperatyvas turi sėklų ruošimo fabriką. Kadangi 2019-ųjų rudenį buvo pasėta išskirtinai daug žiemkenčių ir jie gerai peržiemojo, vasarinių augalų sėklų poreikis šiemet bus mažesnis.

„Dabar jau laikas pradėti galvoti apie žieminių kviečių sėklos ruošimą šių metų rudeninei sėjai. Kas turi 2019-ųjų derliaus geros kokybės kviečių, galime juos išvalyti, išrūšiuoti, išbeicuoti ir sufasuoti į pakuotes nuo 300 iki 1 000 kg“, - kooperatyvo teikiama paslauga siūlo pasinaudoti R. Juknevičius.

Dešimt metų veikiančio kooperatyvo „Šiaulių aruodas“ nariai dabar galvoja ne kaip augti į plotį, bet kaip – į aukštį. Kitaip tariant, kaip sumažinti savikainą, kad kuo daugiau pelno liktų iš hektaro. Smulkiausias kooperatyvo narys turi 40 ha, stambiausias – 1 160 ha. Iš viso kooperatyve yra 34 nariai, o bendras jų valdomas prekinės produkcijos (javų, rapsų ir pupinių augalų) plotas siekia daugiau kaip 8 000 ha.

MŪ inf.