Rokiškis. „Turime žvelgti į priekį ir taikytis prie naujovių. Jeigu visą laiką dirbsime senais metodais, ūkis patirs stagnaciją“, – sako ūkininkas Gytis Galvanauskas.

Itin kalvotose ir pagal struktūrą margose žemėse ūkininkaujantys rokiškėnai Dalius, Gytis ir Tautvydas Galvanauskai prieš kelerius metus pakeitė žemės dirbimo ir sėjos būdą – ėmė dirbti pagal bearimę technologiją. Praktika parodė, kad ji ūkyje pasiteisino.

Ūkį prieš daugiau kaip du dešimtmečius įkūrė Dalius Galvanauskas, paskui tėvo pėdomis nuėjo ir suaugę sūnūs – Gytis ir Tautvydas. Tad dabar registruoti trys Galvanauskų ūkiai, tačiau iš esmės viską šeimos vyrai dirba kartu pasiskirstę pareigomis.

Kaip ir kituose ūkiuose, veiklos pradžioje žemė buvo ariama. Tačiau Galvanauskams tai buvo sunkūs darbai, nes ūkis įsikūręs itin kalvotoje vietovėje. Kai kurios kalvos tokios stačios, kad net pavojinga važiuoti kombainu ar traktoriumi. 

„Viršuje molis, apačioje – durpės. Mūsų žemės pagal sudėtį tokios margos, kad galima rasti visų, kokių tik yra Lietuvoje. Labai sunku jas dirbti. Kalvų viršuje sausą pavasarį molis taip sukietėdavo, kad su plūgu net neįvažiuodavome. O slėniuose durpynai tuo pat metu dar būdavo tokie šlapi, kad negalėdavome ruošti sėjai“, – apie žemės dirbimo specifiką pasakoja Gytis.

Anot jo, dirbant kalvose ir traktorių galios reikia daugiau negu įprastai tokiam pat padargui traukti lygumose.

„Keturių metrų darbinio pločio sėjamajai paprastai užtenka 300 AG traktoriaus, o mūsų net 360 AG į kalną ją sunkiai traukia. Tokia čia specifika“, – sako ūkininkas.

Pirko visą mašinų komplektą

Laukus Galvanauskai arė daug metų, tačiau, susikūrus naujoms žemės įdirbimo technologijoms ir joms pritaikytoms žemės ūkio mašinoms, atsirado galimybė viską pritaikyti ir Suvainiškio kaimo ūkininkų laukuose. 

„Šiuo metu juostinės sėjos mašinų mūsų rajone yra nemažai. Mes buvome gal antrieji, tokią įsigiję. Prieš tai važiavome į kitus ūkius žiūrėti, kaip juostinės sėjos technika dirba, kaip atrodo šios technologijos laukai.

2017 m. įsigijome „Horsch“ juostinę sėjamąją. Drauge pakeitėme visą technologiją: įsigijome modernesnį 36 m darbinio pločio purkštuvą, kuris tolygiai nupurškia augalus kalvotose vietose. Pradėjome pasėlius tręšti skystomis azoto trąšomis,“ – pasakoja Gytis.

Su plūgais uždžiūvusio molio tiesiog negalėdavo suarti, tokiais atvejais vėluodavo pasėti žiemkenčius. Su juostine sėjamąja šios problemos neliko.   

Ūkininkas džiaugiasi, kad perėjus į juostinę technologiją visai nesumažėjo derlingumas, kas dažnai ištinka ūkius, kurie visai nebejudina žemės, t. y. pereina į tiesioginės sėjos technologiją.

„Pastaruoju atveju taikomi kitokie žemės purenimo būdai, pavyzdžiui, būtina auginti tarpinius augalus. Svarstėme ir apie pastarąją sistemą, bet ne mūsų žemėms ji. Mums tinkamesnė juostinė technologija. Žemę purena kaltiniai noragai, kurie jos nevarto, bet sujudina. Tai ypač tinka rapsams, kuriems sudygti reikia drėgmės. Jeigu žemė nebūtų dirbama, tai sausą vasarą pasėti rapsai tiesiog nedygtų“, – pasakoja Gytis. 

Jis pastebėjo, kad, pradėjus taikyti juostinę technologiją, augalai sveikesni, tad sumažėjo fungicidų naudojimo poreikis. Šioje technologijoje naudojami herbicidai piktžolėms ir priešsėlio pabiroms sunaikinti.