Akademija (Kėdainių r.). Palyginti su liepa, pasėlių būklė nepablogėjo, todėl rugpjūčio 20 d. derlingumo prognozė nekeičiama. Palankūs pastarųjų savaičių orai leido kulti subrendusius javus, jau vyksta ir žieminių rapsų sėja.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro Žemdirbystės instituto (LAMMC ŽI) mokslininkai situaciją laukuose apibendrina taip: „Vertinant žemės ūkio augalų pasėlių būklę rugpjūčio 20 dienai, galima konstatuoti, kad situacija laukuose, palyginti su jų būkle liepos 20 d., nepablogėjo.

Sausi, labai šilti, o kai kuriomis dienomis ir karšti (30–32 °C) liepos pabaigos–rugpjūčio II dešimtadienio orai buvo palankūs žemdirbiams nuimti derlių. Dėl buvusių lietingų orų, šlapių dirvų, javapjūtė šiemet vėlavo. Tačiau rugpjūčio antroje pusėje daugumos žiemkenčių javų ir žieminių rapsų (kai kur ir vasarojaus) laukai jau nukulti arba baigiami kulti.“

Lietuvoje vyksta žieminių rapsų sėja. Šiais metais ji vėlyvesnė, nes vėlavo javapjūtė. Drėgmės dirvose, kaip rodo LAMMC ŽI mokslininkų stebėjimai, užtenka žemės dirbimo darbams atlikti ir sėti. Tačiau kai kuriuose regionuose drėgmės yra mažiau už augalams augti reikalingą optimalų jos kiekį.“

LŽMMC ŽI prognozės rugpjūčio 20 d. duomenimis, žieminių kviečių vidutinis derlingumas Lietuvoje numatomas 5,1 t/ha (kiek mažesnis negu pernai, kai buvo 5,3 t/ha), žieminių rugių – 3 t/ha (pernai – 2,8 t/ha), žieminių kvietrugių – 3,5 t/ha (3,3 t/ha), žieminių miežių – 4,4 t/ha (4,5 t/ha), žieminių rapsų – kaip ir pernai 3,3 t/ha.

Truputį didesnis negu pernai prognozuojamas vasarinių rapsų vidutinis derlingumas – 1,8 t/ha, žirnių – 2,2 t/ha (buvo 2,1 t/ha). Laukiama didesnio pupų derlingumo – 2,7 t/ha (pernai dėl sausros jis siekė tik 2,4 t/ha). Šiek tiek mažesnis gali būti vasarinių miežių derlingumas – 3,4 t/ha (pernai 3,5 t/ha), toks pat kaip pernai numatomas vasarinių kviečių – 3,2 t/ha, avižų – 2,5 t/ha vidutinis derlingumas.

LAMMC ŽI mokslininkai dr. Virginijus Feiza, dr. Algė Leistrumaitė, dr. Virmantas Povilaitis ir dr. Jūratė Ramanauskienė apžvelgia situaciją regionuose.

Vidurio Lietuvoje, remiantis Dotnuvos meteorologinės stoties duomenimis, iškrito daugiau kritulių už normą, todėl drėgmės kiekis yra optimalus augalams augti ir tinkamas žemei dirbti.

Sausi, labai šilti, o kai kuriomis dienomis ir karšti liepos pabaigos–rugpjūčio II dešimtadienio orai buvo palankūs derliui nuimti. Dėl buvusių lietingų orgų, šlapių dirvų, javapjūtė šiemet vėlavo. Tačiau jau rugpjūčio antroje pusėje daugumos žiemkenčių javų ir žieminių rapsų, o kai kur ir vasarojaus pasėlių laukai nukulti arba baigiami kulti. 

Pastebėta, kad kuliant javai pjaunami tinkamu aukščiu, šiaudai susmulkinami ir tolygiai paskleidžiami ant dirvos paviršiaus. Tai gera pradžia skirtingiems būdams ir intensyvumo žemės dirbimo technologijoms taikyti.

Pradžiūvus dirvoms, nedelsiant pradėti žemės dirbimo darbai, skutamos ražienos. Kai kur dirvos suartos. Intensyviai vyksta ir žemės dirbimo darbai žieminiams rapsams sėti.

Pupos dar auga, pasėliai mažai piktžolėti. Cukrinių runkelių būklė yra geresnė, palyginti su buvusia prieš mėnesį. Šiuo metu augalai intensyviai auga, vešlūs.

Vakarų Lietuvoje (LAMMC Vėžaičių filialas)rugpjūčio 1–17 dienomis iškrito tik 4,5 mm kritulių (5 proc. mėnesio normos), buvo labai sausa (Hidroterminis koeficientas siekė vos 0,1).

Regione jau nukulti žirniai, baigiami kulti žieminiai rapsai, kuliami žieminiai kviečiai ir kvietrugiai. Žieminių kviečių nukulta apie 70, kvietrugių – apie 50 procentų. Vasariniai rapsai, miežiai ir kviečiai pradedami kulti. Pupos dar nekultos (yra pagulusių, aplaužytų, plinta ligos).  Ūkininkai nurodo, kad žieminių rapsų aliejingumas geras, o kviečių grūdai daugeliu atvejų yra tik III klasės arba pašariniai.

Javapjūtę tenka derinti su prasidėjusiais sėjos darbais. Klaipėdos, Šilutės rajonuose žieminių rapsų pasėta apie 40 procentų.

Dėl trąšų trūkumo kukurūzų pasėliai netolygūs, žemesni, daugiausia subręsta po vieną burbuolę.

Suvalkijoje (LAMMC Rumokų bandymų stotis) rugpjūčio I dešimtadienį lietaus beveik nebuvo. Sausi orai ir karščiai sudaro palankias sąlygas derliui nuimti, bet naujai sėjamų žieminių rapsų pasėliams jau gali pritrūkti drėgmės.

Žieminių kviečių grūdai smulkūs, išguldytuose pasėliuose jie pradėjo dygti varpose. Drėgmės netrūko, todėl laukuose dar prieš kuliant labai sužėlė rietmenės. Dėl to kulti buvo sunku, liko nenukultų plotelių.

Prasidėjo žieminių rapsų sėja. Šiais metais ji vėlesnė, nes vėlavo javapjūtė.

Dauguma pupų pasėlių nupurkšti reglonu. Yra labai gražių laukų, kur tikimasi iki 4 t/ha derliaus, bet yra ir labai prastų, kuriuose augalai buvo stipriai išlaužyti vėjo ir krušos, todėl suformavo tik po 2–3 ankštis. Be to, yra pasėlių, kur ankštyse yra tik po 1–2 pupas. Tam įtakos turėjo karščiai mezgantis sėkloms arba užmirkę laukai, be to, sutriko augalų mityba.

Suvalkijoje cukrinių runkelių pasėliuose kyla nauja piktžolių banga: auga baltosios balandos, rietmenės.

Šiaurės Lietuvoje (LAMMC Joniškėlio bandymų stotis)sunkių priemolių dirvožemiai drėgni, o lengvesnės dirvos išdžiūvo, todėl laukai dulka dirbant žemę rapsų sėjai.

Daugelis javų nukulti, tačiau pasitaiko nenukultų vasarinių javų pasėlių. Žieminių kviečių grūdų kokybė tik nedaugelyje ūkių atitiko antros klasės rodiklius. Dažniausiai jie priskirti tik pašarinių grūdų klasei (dėl mažo glitimo kiekio ar saiko svorio).

Pupų būklė gana gera, pasėliai labai nesugulę. Pupos bus kuliamos netrukus.

Pietryčių Lietuvos zona (LAMMC Vokės filialas). Pavojingi krituliai Pietų ir Rytų Lietuvoje registruoti rugpjūčio 6 dieną. Nuo to laiko žymesnio kritulių kiekio Pietryčių Lietuvoje nefiksuota. Praėjusios liūtys dar daugiau suguldė pasėlius, tačiau neištisai. Įsivyravę karšti orai leido sėkmingai tęsti javapjūtę. Kombainai kūlė ir pagulusius javus.

Lengvesnėse dirvose šiemet kaip niekada gerai matėsi pasėlių tręšimo kokybė mineralinėmis azoto trąšomis. Ir žiemkenčiai, ir vasarojus daugiau išgulė ten, kur trąšų (ypač azoto) išberta gausiau.

Grikių pasėliai jau rausta, brandina sėklas. Jeigu orai bus palankūs, grikių derlius atitiks prognozuojamą.

Kukurūzai, skirti silosui ir grūdams, šiuo laikotarpiu atrodo panašiai. Didelis drėgmės kiekis ir šiluma sudarė palankias sąlygas jiems augti, augalų aukštis siekia 2–3 metrus.

Tiek ankstyvų, tiek vėlyvų bulvių bulvienojai jau visai sunykę. Labai anksti jie užsikrėtė maru (fitoftora). Žalius augalus pavyko išlaikyti tik tiems augintojams, kurie griežtai laikėsi bulvių maro kontrolės rekomendacijų. Pavieniai purškimai dėl lietingų orų buvo mažai veiksmingi.