Šilutė / Klaipėda / Vilkaviškis. Bulviakasis jau persirito į antrąją pusę, kai kurie smulkūs augintojai spėjo nusikasti visą derlių. Deja, jis nedžiugina: gumbai smulkūs, po keru jų nedaug, gausu keistos formos bulvių. Augintojai tvirtina, kad tai kaitros ir sausros padariniai.

Liaučių kaime, Šilutė r. ūkininkaujantis Alvydas Degutis bulves šiemet augino 25 ha plote. Prieš kelerius metus bulvėms augintojas skirdavo dešimčia hektarų daugiau ir paprastai apsodindavo 35 ha, tačiau ilgainiui pajuto, kad šis verslas darosi vis mažiau pelningas.

„Pernai ir užpernai buvo visai blogai, dirbome nuostolingai, kainos buvo visiškai nukritusios: bulves pardavinėdavau po 10 centų už kilogramą, bet net ir už tokią kainą jų mažai kam reikėjo. Šiemet bent jau kaina aukštesnė, šiuo metu bulves vežu parduoti į daržovių supirkimo bazę po 25 centus už kilogramą. Bet derlius prastesnis, gumbai smulkūs“, – sako A. Degutis, auginantis populiariąsias bulvių veisles Vineta, Laura, kasmet sodinantis pabandymui ir naujesnių veislių.

Ūkininkas priduria, kad prastesnį derlių lėmė sausra ir karštis. Laistymo ūkyje nėra, nes tai būtų per brangi investicija. Šiuo metu prekyba bulvėmis vangi, nes žmonės dar turi savo daržuose užsiaugintų bulvių, o ir apskritai namų ūkiuose bulvių suvartojama vis mažiau.

„Dabar nelabai kas perka, kartą per savaitę užtenka produkciją nuvežti į bazę. Pernai net ir žiemą prekyba buvo prasta, tik prieš pat šviežią derlių produkcija pajudėjo iš saugyklų“, – prisimena augintojas ir sako kartais net pasvarstantis, gal iš viso bulvių auginimo verslo atsisakyti.

Klaipėdos rajone, Drevernoje esančio Petro Vasiliausko ūkio „VFarm“ komercijos vadovė Rugilė Gikarė pastebi, kad šiemet bulvių derlingumas kritęs nuo 20 iki 50 proc. ir labai priklauso nuo konkretus lauko. Kritulių kiekis per regionus buvo taip pat nevienodas, nes ir toje pačioje vietovėje palydavo labai lokaliai.

„Mūsų laukai yra 15 km atstumu, ta pati veislė labai skirtingai dera sunkesnėse ir lengvesnėse dirvose. O vasaros karščiai padarė savo, nes kai kuriuose plotuose tiesiog išdegino augalus. Laistymas gelbėjo iš bėdos augalams ištverti karščius, bet fiziškai buvo neįmanoma visko palieti, nes net žmonėms dirbti laukuose tvyrant tokiems karščiams buvo neįmanoma“, – ekstremaliai karštą laikotarpį prisimena R. Gikarė.

Jos manymu, bulvių bei kitų drėgmei imlesnių daržovių trūkumas šiemet tikrai jausis, ir kainos išsilaikys aukštos iki kito sezono naujo derliaus. Be to, kaitra palietė ir aplinkinius regionus.

„Pigaus importo neverta tikėtis, nes su kaitra susidūrė ir aplinkinės šalys. Priešinga situacija yra Vakarų Europos šalyse, bet dėl kainų lygio skirtumų ir logistikos kaštų ir importuotų daržovių kainos nebus mažesnės“, – patikina R. Gikarė.

Vilkaviškyje stambų bulvininkystės ūkį turinti Alvytė Valuckienė sako neprisimenanti tokių keistų metų, nors bulves augina jau ne vieną dešimtmetį.

„Laikiau save patyrusia ir profesionalia bulvių augintoja, bet su tokiais iššūkiais dar nebuvo tekę susidurti. Supratau, kad neigiamo karščio poveikio nekompensuoja net ir drėgmė. Atvirkščiai – laistymas per kaitrą gali būti pražūtingas, nes šlapia dirva yra dar didesnis šilumos laidininkas“, – sako A. Valuckienė, bulves auginant daugiau kaip 130 ha plote.

Kai vasarą visą mėnesį laikėsi dideli karščiai (dienomis temperatūra kilo iki 35 laipsnių), bulvės visai nustojo augti. Paskui atvėso, palijo, ir bulvės po mėnesio priverstinio poilsio pradėjo „elgtis“ tarsi po ramybės periodo, kaip sėklinės: leisti stolonus ir auginti naujus gumbelius. Šie, žinoma, nespėjo užaugti, todėl šiemet daug smulkių bulvių. Kai kurie gumbai, po karščių gavę lietaus, pradėjo formuoti įvairias ataugas, todėl užaugo išsikraipiusios, per vidurį persmaugtos bulvės.

Augintoja pastebėjo, kad kai kurios veislės labai neigiamai sureagavo į kaitrą, o kai kurios pasirodė esančios atsparesnės (pavyzdžiui, Vineta). A. Valuckienė internete intensyviai ieškojo informacijos, kokios bulvių veislės pasižymi tolerancija kaitrai.

„Pasaulyje tokių veislių yra sukurta, bet iš kur mes jų gausime? Mūsų šalyje šių veislių atstovų nėra“, – sako augintoja.

Bulvėms augti optimali temperatūra yra 22–23 laipsniai šilumos, gerai jos jaučiasi ir kai būna 18 laipsnių, tačiau kai temperatūra pakyla virš 25 laipsnių šilumos, jau prastai, ypač jei bulvių antžeminė dalis silpnesnė ir neuždengia dirvos paviršiaus. „Šią vasarą dienomis laikydavosi 35 laipsniai karščio ir tai bulves veikė pražūtingai“, – konstatuoja A. Valuckienė.

Išryškėjo ir kita bėda – išplito rauplės. Rauplėti net ir tų veislių gumbai, kurios vertinamos kaip atsparios rauplėms (iš 10 balų vertinamos 8). Nors seniai įrodyta, kad rauplės visiškai nekenkia bulvių kokybei, tačiau jos gadina prekinę išvaizdą. Tai ypač akivaizdu realizuojant plautas bulves, todėl supirkėjai rauplėtų bulvių gumbų iš tolo kratosi.

„Šiemet bulvių kaina aukštesnė, bet labai išaugę ir prekybos tinklų reikalavimai gumbų kokybei – visiems reikia tik idealių bulvių, o mes tokių negalime pateikti“, – sako A. Valuckienė.

Jos valdomame ūkyje bulviakasis jau persirito į antrąją pusę, bet gamtos išbandymai nesibaigia – sklandų darbą trikdo lietus. „Žemė primerkta, kasami gumbai labai žemėti. Nepamirškime ir to, kad po didelių liūčių tenka laukti bent 3 dienas, kol į lauką gali įvažiuoti technika“, – sako vieno stambiausių šalyje bulvininkystės ūkio šeimininkė Alvytė Valuckienė.

Kelinti metai apsunkintos ūkininkavimo sąlygos atsispindi ir bendroje plotų statistikoje. Deklaruoti bulvių plotai šiemet, palyginti su pernai, sumažėjo beveik 11 proc. arba 1 187 ha: pernai buvo deklaruota 10 899 ha, o šiemet – 9 712 ha.

Lietuvos daržovių augintojų asociacijos nariai bulvių plotus sumažino ne taip drastiškai – beveik 6 proc. arba 154 ha. Bet tai reiškia, kad šį sezoną rinkos nepasieks apie 6 000 t prekinių bulvių – tai vieno gero bulvininkystės ūkio produkcija.

MŪ inf.