Gargždai. Kokias technologijas taikyti auginant pupinius augalus ir mišinius, kokie ypatumai auginant juos ekologiškai? Inovatyvių technologijų taikymui ekologiniuose ūkiuose skirta lauko diena surengta Klaipėdos rajone. Dalyviai susipažino su Tado Mockaus ūkyje atliekamais eksperimentais.

Ketvirtadienį Lietuvos ekologinių ūkių asociacija ir bendrovė „Ekoakademija" pakvietė žemdirbius į lauko dieną T. Mockaus ekologiniame ūkyje. Ūkininkas sako, kad savo laukuose paskirti vietą eksperimentams buvo labai įdomu, nes jam ir pačiam labai knieti surasti „auksinį" augalą - tokį, kokį labiausiai tiktų auginti ekologiškai ir kuris duotų naudą tiek žemei, tiek žemdirbiui.

Laukų apžiūroje buvo pristatytos įvairios augalų veislių auginimo ir bakterinių preparatų panaudojimo technologijos: žirnių-avižų, žirnių-sėjamosios judros, siauralapių lubinų, pupų-rapsų, pupų-vikių, vikių-avižų, raudonųjų dobilų-avižų-kmynų, avinžirnių, bolivinės balandos, grikių. 

„Dėl šiokio tokio chaoso ekologinėse taisyklėse mums šiuose bandymuose labai trūksta ekologinių trąšų, kurios tiesiog nebuvo registruotos. Todėl bandymuose rodomos tik skirtingos veislės, skirtingi augalų mišiniai ir bakterizacija: nitragino, azotobakterino ir fosfobakterino panaudojimas. Tiesiog bandėme pagelbėti augalams kuo galėjome", - pradėdama lauko dieną kalbėjo bendrovės „Ekoakademija" vadovė Loreta Piaulokaitė-Motuzienė.

Renginio organizatoriai - Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis, Žemės ūkio rūmų vyr. specialistė augalininkystei Edita Karbauskienė ir bendrovės „Ekoakademija" direktorė Loreta Piaulokaitė-Motuzienė - mano, kad tokios lauko dienos yra puiki proga susitikti ekologiškai ūkininkaujantiems žemdirbiams ir pasisemti naujų žinių

Laukų šeimininkas T. Mockus trumpai pristatė bandymams skirto ploto istoriją. „Prieš kelerius metus šiame plote buvo daugiametės žolės, paskui sulėkščiuota, pirmais metais laikytas pūdymas, paskui žiniai, kvietrugiai ir dabar - šitas chaosas", - taip pajuokavo ūkininkas Tadas Mockus.

Rudenį kvietrugiai buvo nukulti, laukas suartas, o pavasarį prieš sėją buvo tikrai palankus oras kultivuoti ir naikinti piktžoles. Tas ir daryta - į galulaukes buvo suvilkti milžiniški kiekiai varpučių, kurie ilgainiui sunyko. Tačiau ūkininkas pripažįsta, kad vis tik iki galo nepavyko išnaikinti piktžolių ir, vasarai įsibėgėjus, varpučiai vėl suvešėjo.

Gerduvėnų kaimo ūkininkas Tadas Mockus vieną savo lauką skyrė eksperimentams

Pirmasis susirinkusiems žemdirbiams parodytas pavyzdys - trijų veislių lubinai: Boregine, Boruta ir Haags Blaue. Gegužės 15 d. pasėti lubinai labai sunkiai dygo, nes beveik mėnesį nebuvo lietaus. Piktžolės greitai paėmė viršų. Nitragino negavę lubinai iš viso sustojo augti vos sudygę - išsigando sausros. Tie lubinai, kurių sėklos buvo apveltos nitraginu, atrodo geriau (ypač teigiamai sureagavo Haags Blaue veislės lubinai), bet ir jų tenka ieškoti tarp piktžolių.

Į lauko dieną „Inovatyvių technologijų taikymas ekologiniame ūkyje" susirinko ekologiškai ūkininkaujantys žemdirbiai iš visos šalies

„Lubinai nėra labai derlingi (ekologiškai auginami duoda apie 1 t/ha), tačiau tai turi kompensuoti supirkimo kaina, kuri turi būti apie 15 proc. didesnė negu ekologinių žirnių. Lubinų sėjos norma yra apie 200 kg/ha. Galima rinktis siauralapius arba geltonžiedžius lubinus. Pagal pasėlius deklaravimo duomenis matyti, kad Lietuvoje lubinų deklaruota tik apie 4 000 ha. Akivaizdu, kad jų plotus dar tikrai galima plėsti", - sakė bendrovės „Agrolitpa" vadovas Virginijus Kliučininkas. Jis patikino, kad dabar yra veislių, kurios yra atsparios antraknozei.

Bendrovės „Agrolitpa" vadovas Virginijus Kliučininkas paragino žemdirbius drąsiau auginti lubinus

Avinžirniai - dar naujas augalas mūsų šalies ūkininkų laukuose. Bandymuose jų sėklos norma pasirinkta 150 kg/ha, bet dabar matyti, kad tokia sėklos norma yra per maža - norėtųsi tankesnio pasėlio. Daugiausia ploto bandymų lauke skirta įvairiems mišiniams, kurie sudaromi taip, kad augalai būtų smulkiasėkliai ir stambiasėkliai: tuomet nuėmus derlių, lengva atskirti sėklas.

Mišiniai vikiai-pupos (vikių Aisiai 150 ir pupos Alexia 100 kg/ha) ir vikiai-avižos (vikių Aisiai 50 ir avižų Kertag 160 kg/ha) atrodo skirtingai - iš pirmojo varianto faktiškai prapuolė pupos, o štai antrasis atrodo neblogai. Nors tos pačios veislės vienų pupų laukas (sėjos norma 200 kg/ha) atrodo visai neblogai. Šalia jo yra kartu pasėtos pupos Alexia ir vasariniai rapsukai Cordelia.

„Kaip ir sakoma, kad rapsai ekologiniame ūkyje nelabai tinka, taip ir mūsų eksperimentai rodo - nelabai...", - lauko vaizdą pakomentavo L. Piaulokaitė-Motuzienė. Kai kuriems lauko dienos dalyviams buvo naujiena, kad rapsai ir rapsukai yra skirtingi augalai.

Rapsukai (kaip ir rapsai jie būna žieminiai ir vasariniai) žydi trumpiau negu rapsai, todėl jiems taip smarkiai nespėja pakenkti kenkėjai. Galbūt vasarinių rapsų plotams traukiantis, juos pakeis rapsukai.

Grikių Panda (sėklos norma 120 kg/ha) plote darytas eksperimentas su azotą iš oro fiksuojančiomis ir fosforą iš dirvožemio atpalaiduojančiomis bakterijomis. Nors sakoma, kad grikiai savo šaknų zonoje išskiria tokias medžiagas, kurių bakterijos apskritai nemėgsta, bet lauko vaizdas yra puikus. Žinoma, tikrasis rezultatas bus aiškus padarius augalų biometrinius tyrimus.

Grikiai atrodo puikiai, nors Klaipėdos krašte jų beveik niekas neaugina - vyrauja įsitikinimas, kad šie augalai tinka Dzūkijos dirvoms

Dar vienas eksperimentinis laukas - avižų, dobilų ir kmynų (pastarieji du komponentai turėtų suvešėti kitais metais, o dabar jie yra tik sudygę). Vienas įdomesnių augalų - bolivinės balandos (sėklos norma 10 kg/ha).

„Pradėjo balandos dygti, tik buvo suprasti - čia lietuviškos ar užsienietiškos. Dabar jau skiriu: lietuviškos balandos žiedynus turi tik viršūnėse, o bolivinės - ir lapų pažastyse", - paaiškina L. Piaulokaitė-Motuzienė. Jos turimomis žiniomis, bolivinės balandos turi užaugti vos ne žmogaus ūgio, bet kol kas jos siekia vos iki kelių ir, galima sakyti, kad tai labiausiai nepavykęs šių metų eksperimentas.

Dar du bandomi mišiniai - žirniai (veislė Eso) su avižomis (sėjos norma 250 ir 120 kg/ha) ir žirniai su sėjamosiomis judromis (300 ir 6 kg/ha). Pastarasis mišinys atrodo labai tinkamas: paprastai vienos auginamos judros būna labai piktžolėtos net ir chemizuotuose ūkiuose, o žirniai piktžoles puikiai nustelbia. Be to, judros labai gerai prilaiko žirnius nuo išgulimo.

Žirniai Eso, auginami su sėjamosiomis judromis, atrodo puikiai: pasėlis tankus ir neišgulęs, piktžolių beveik nematyti

Ūkininkas Tadas Mockus ekologiškai ūkininkauja jau per 10 metų, ekologiškas yra visas ūkis. Šiemet jis deklaravo 319 ha dirbamų plotų. 19 ha skirta pūdymams, apie 90 ha užima speltos, auginama šiek tiek žirnių, kvietrugių, o didžiausią plotų dalį užima avižos. „Avižos mano žemėse labai gerai dera, be to, jų supirkimo kaina gera", - sako ūkininkas T. Mockus. Avižų jis paprastai kulia 2-2,5 t/ha. Net ir prasčiausiais metais avižų derlius pasiekia 1,5 t/ha.

Paprastai T. Mockus taiko tokią sėjomainą: žirniai, tada žieminiai javai, po jų avižos ir tada dobiliena (dobilai įsėjami į avižas). Kaip jau minėta, Tadas augina ir speltas. „Užkibau ant tos meškerėlės, kai speltos buvo brangiai superkamos. Dabar kainos krito, bet vis tiek auginu", - sako ūkininkas. Beje, jis augina ir žiemines, ir vasarines speltas. Prieš kelerius metus ekologiškų speltų kaina buvo labai patraukli - siekė 450-460 eurų/t. Dabar siūloma 200 eurų/t. Jei speltų kaina nekils, Tadas jų žada daugiau nebesėti ir keisti rugiais.

Speltos būna žieminės ir vasarinės. T. Mockus pastebėjo, kad pernai vasarinės speltos buvo smarkiai užkrėstos juodosiomis kūlėmis, todėl šiemet jų nesėjo

Šiaip speltos patrauklios ekologiniame ūkyje tuo, kad yra aukštos ir puikiai nugali piktžoles. Tačiau turi ir minusų - jas sudėtinga tiek pasėti (dėl stambių sėklų kemšasi sėjamoji), tiek nukulti (nors šiek tiek užlijus, kemšasi kombainas, nebyra iš bunkerio).

„Speltų šiaudas labai tvirtas, aukštas, šiek tiek žemiau nuleidus pjaunamąją, iš karto užsikemša kombainas", - iš patirties žino T. Mockus. Dar vienas speltų minusas - sandėliuojamos jos užima labai daug vietos, nes jų lyginamasis svoris 0,45 - taigi, toks pats svoris speltų užima dvigubai daugiau vietos negu kviečių.

Bene rentabiliausiais augalais ekologijoje Tadas laiko žirnius ir pupas, tik šie augalai palyginti lepūs, būna problemų su derliaus dorojimu.

T. Mockaus dirbamos žemės rūgščios, nenašios, melioracijos sistemos jau reikalauja remonto. Tačiau ūkininkas patikina, kad šias žemes jis jau prisijaukino ir išmoko dirbti taip, kad gautų palyginti gerą derlių ir išgyventų.

MŪ inf.