Kaunas. Įpusėjo antra savaitė, kai ūkininkai gali teikti paraiškas gauti valstybės pagalbą grynaveisliams ūkiniams gyvūnams įsigyti. Veislininkystės inspektoriai kol kas sulaukia pavienių paraiškų, nes ūkininkai dar dvejoja, ar verta investuoti į mišrios bandos išgryninimą.
O kol vieni dvejoja ir delsia, kiti šią paramą vadina tuščiu burbulu, nes gerą grynaveislį gyvulį nupirkti nėra paprasta - tam reikia laiko pasiruošti, kurio per mažai skirta.
Domisi, bet delsia
Valstybinės veislininkystės inspektorė Vida Šimulynienė, aptarnaujanti Jurbarko ir Raseinių regionus, šios savaitės pradžioje dar nebuvo gavusi nė vienos paraiškos grynaveisliams ūkiniams gyvūnams įsigyti. Pasak specialistės, pasiteiraujančių atsiranda, tačiau paraiškų neatneša: „Tie, kas augina mėsinius mišrūnus, planuoja kada nors pereiti prie grynaveislių, bet kiek jų pateiks paraiškas, sunku prognozuoti".
Nė vienos paraiškos nepateikta ir Plungės, Telšių, Mažeikių regionuose. Veislininkystės inspektorė Aldona Šetkauskienė neslepia, kad situacija kol kas neaiški, ūkininkai dėl paramos teiraujasi, bet tas veiksmas vyksta gana vangiai. „Skambina, klausia, bet paraiškos dar nė vienas nepateikė, nors pas mus galvijininkystė yra išvystyta, nemažai ūkininkų augina mėsinius galvijus, daugiausiai mišrūnus. Kiek žinau, norėtų mišrūnų bandoms pirkti gerus grynaveislius reproduktorius. Galėtų pasinaudoti proga nusipirkti gerą genetinę medžiagą ir tikrai pagerinti bandą, bet žmonės, kaip visada, savo planus atideda paraiškų rinkimo pabaigai", - sako specialistė.
Vilkaviškio, Šakių, Kazlų Rūdos regione dirbantis inspektorius Antanas Šimanauskas savaitės pradžioje jau sulaukė pirmos paraiškos. Netrukus ketino apsilankyti ir dar keletas ūkininkų. „Įsakymas dar šviežias, išėjęs balandžio 24 dieną, įsigaliojęs tik nuo gegužės pradžios. Nedaug laiko tepraėjo, manyčiau, bus ir daugiau pageidaujančių paramos", - tikisi A. Šimanauskas.
Inspektorius apgailestaudamas prisimena mėsinių galvijų ūkius, kurie, nors ir būdami stiprūs, sunyko, nes žmonėms neapsimokėjo gyvulių laikyti dėl žemos supirkimo kainos. „Dviejuose ūkiuose buvo grynaveisliai galvijai iš užsienio suvežti, o teko viską parduoti ir sunaikinti ūkį. Dabar Vilkaviškyje yra tik kelios mišrūnų bandos, ant rankos pirštų skaičiuojame. Ūkininkai, matydami tokius pavyzdžius, labai gerai pasvarsto, ar jiems apsimoka investuoti", - mintimis dalijasi specialistas.
Vieną paraišką gavusi Tauragės, Pagėgių regionui atstovaujanti veislininkystės inspektorė Aldona Žiauberienė išskirtinio ūkininkų susidomėjimo valstybės pagalba nejaučia. „Kol kas dar žmonės domisi, iš kur galėtų vieną ar kitą gyvulį įsigyti, kokia būtų jo kaina. Suma, skirta kompensacijai, ne tokia maža - kompensuojama iki 30 proc. grynaveislių mėsinių galvijų, grynaveislių avių ir ožkų pirkimo kainos, už grynaveislių mėsinių galvijų bulių reproduktorių iki 1300 Eur, už grynaveislių mėsinių galvijų telyčią - 1000 Eur. Žmonės, aišku, svarsto, ar apsimoka, nes grynaveisliams reikia ir daugiau pašarų, ir geresnės kokybės", - sako specialistė.
Paraiškų kol kas neskuba teikti ir Lazdijų rajono ūkininkai, kur savivaldybės inicijuotas projektas „5000 aubrakų Lazdijams" jau duoda pirmuosius rezultatus. Prieš metus įsteigto kooperatyvo nariai suinteresuoti gerinti mėsinių galvijų bandos genetiką, tad parama, administracijos vadovo E. Bartnyko teigimu, jie žada pasinaudoti.
Susigriebta per vėlai?
Lietuvos ekologinių mėsinių galvijų augintojų asociacijos Tarybos pirmininkas Albertas Šiurna, pats daugiau nei penkiolika metų auginantis mėsinius grynaveislius galvijus, nesistebi, kad ūkininkai pasyviai reaguoja į kvietimą gerinti bandų genetiką, nors jiems ir žadamos kompensacijos. Pasak A. Šiurnos, paraiškų pildymas pradėtas per vėlai, nepasiruošus, todėl dabar kils problemų įsigyjant gyvulius.
„Mėsinių galvijų augintojai, norintys įsigyti galvijų, prašė paraiškas rinkti nuo naujų metų. Dabar čia beliko tik reklaminė akcija. Grynaveislių, aukštos genetinės vertės gyvulių jau nebėra, jie išparduoti, užsakyti, sudėlioti. Ką dabar ūkininkas gali rinktis? Nebent ožkas. Kam pildyti tą paraišką, jeigu gyvulių nenusipirksi. Geri gyvuliai užsakomi iš anksto, kartais net prieš metus", - sako A. Šiurna, kurio ūkyje visi veislininkystei skirti gyvuliai užsakyti dar sausio, vasario mėnesiais. Ūkininko nuomone, paraiškų teikimo klausimas turėjo būti išspręstas daug anksčiau, nes dabar parama pasinaudos nebent tie, kurie planavo grynaveislių galvijų pirkimą nepaisydami, gaus paramą, ar ne. Jie pasirūpino pirkimu iš anksto. O tie, kurie žadėjo bandą gerinti tik tada, kai valstybė pasiūlys pagalbą, gali likti ir nieko nepešę.
Nors patyrusio mėsinių galvijų augintojo A. Šiurnos prognozės ne pačios optimiškiausios, ūkininkai nelinkę nuleisti rankų. Jeigu pagalba pareiškėjams bus paskirta, gavę raštišką valstybinės veislininkystės tarnybos patvirtinimą, jie grynaveislius ūkinius gyvūnus galės rinktis, ieškoti ir įsigyti per 90 kalendorinių dienų. Paraiškos renkamos iki gegužės 25 dienos.
MŪ inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Ekologiškus šaltalankius lengva auginti, produkcija populiari
2024-11-22 -
Paramos visiškai pakako ketvirtadaliui pareiškėjų
2024-11-21 -
Kaip pasėliai pasitinka žiemą skirtinguose Lietuvos rajonuose
2024-11-21
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Skelbiami nauji pelkių ir natūralių pievų žemėlapiai
2024-11-08
(0)