Vilkaviškio r. Kęstutis Jurkšaitis jau nuo pat savarankiško ūkininkavimo pradžios siekė kuo labiau tausoti žemę. Ūkininkui svarbu, kad ji išliktų sveika ir produktyvi. 

Kęstučio ryšys su žemės ūkiu užsimezgė vaikystėje, į šią veiklą įtraukė tėtis, ūkininkauti pradėjęs dar Nepriklausomybės pradžioje. Vis dėlto 2019-aisiais jaunuolis nusprendė įkurti savo ūkį. 34 ha žemės, iš kurių 10 ha padovanojo tėvai, o likusią išsinuomojo, buvo atspirties taškas.

Iš pradžių svarstė pradėti nuo mėsinės galvijininkystės, mat, jo manymu, tai būtų buvęs logiškas sprendimas krašte, kur žemių našumas svyruoja nuo 18 iki 40 balų. Vis dėlto pritrūkęs žinių ir didelio entuziazmo pasirinko augalininkystę.

Šiandien Kęstutis jau dirba 200 hektarų. Augina rapsus, kviečius, avižas, žirnius, pupas, kartais kukurūzus. Ūkininkauja kartu su svainiu, drauge bendrai dirba apie 500 ha žemės. Nuoseklus darbas neliko nepastebėtas – K. Jurkšaitis 2024 m. išrinktas geriausiu Vilkaviškio r. jaunuoju ūkininku. Įvertinimas malonus, bet jo pernelyg nesureikšmina. „Tiesiog darau tai, kas patinka, ir labai stengiuosi“, – nedaugžodžiauja ūkininkas.

Priklauso kooperatyvui

Kęstutis yra žemės ūkio kooperatyvo „Vilkaviškio grūdai“ narys. Per jį realizuoja grūdus: nuo sandėliavimo iki pardavimo. „Mūsų rajone labai problemiška išvežti grūdus, tenka laukti eilėse. Gerokai lengviau, kai viską tvarkai per kooperatyvą. Atveži jam grūdus, kooperatyvas juos saugo elevatoriuje ir paskui gali juos parduoti. Bent kažkiek geresnę kainą pavyksta gauti“, – kooperacijos privalumus vardija Kęstutis ir priduria, kad kooperatyvo narystė dar ir laiko sutaupo.

Per javapjūtę jis parduoda tik dalį produkcijos, nes stebi rinkų tendencijas ir laukia palankesnių kainų. Tiesa, gruodžio pradžioje dar buvo nepardavęs apie 160 t kviečių. „Dažniausiai stengiuosi sulaukti kainos, kad nebūtų minuso, tada ir parduodu“, – atskleidžia ūkininkas ir priduria, kad kartais nesulaukus geresnių kainų tenka parduoti ir pigiau.

Kooperatyvas padeda įsigyti augalų apsaugos produktų ir trąšų geresnėmis kainomis, teikia pigesnę džiovinimo paslaugą, o tai 2025 m. sezonu, kai teko džiovinti nemažai rapsų, ypač pravertė. Be to, kooperatyvo agronomai teikia nuolatines konsultacijas, tad Kęstučio kasdienybė tampa lengvesnė. Naudos suteikia ir tai, kad dalyvaujant paramos priemonių investiciniuose projektuose už kooperatyvo narystę skiriama papildomų balų. 

Šalnos kirto rapsų derliui

Pavasarinės 2025 m. šalnos Kęstučio ūkiui pridarė bėdų – daugiau ar mažiau pažeidė kone visus 60 ha žieminių rapsų. „Buvo vietų, kur 100 proc. iššalo. Kai kur iššalo 70 ar 30 proc. rapsų“, – pasakoja ūkininkas. Todėl ir derlius buvo gerokai prastesnis – vidutiniškai siekė apie 2,4 t/ ha, kai paprastai kulia apie 3,5 t/ ha. Nors buvo galima atsėti, Kęstutis to nedarė, nes neapsimokėjo.

Ūkininkas pasėlius draudžia beveik nuo visų rizikų, įskaitant šalnas, tad už iššalusius rapsus gavo draudimo išmoką. „Neįsivaizduoju, kaip galima nedrausti pasėlių turint paskolų. Apsidraudi – ramiau miegi“, – pabrėžia jis.

Visą straipsnį skaitykite sausio mėn. žurnale „Mano ūkis“.