Marijampolė. Liudvinave ūkininkaujantis Darius Isoda pagal išsilavinimą yra agronomas, tačiau dūšioje – mechanikas, nes visada labiau linko prie technikos. Ir ūkininkauti nežadėjo, tačiau prieš ketvirtį amžiaus įsigyti pirmieji žemės hektarai pastūmėjo plėtoti augalininkystę.

Ūkio pradžia – 7,5 ha žemės, kurią pirko už savo uždirbtus pinigus (prisidėjo ir tėvai). Ūkininku būti visai nenorėjo, nors mielai padėdavo ūkininkaujančiam svainiui, ypač mėgo dirbti su technika, ją prižiūrėti, remontuoti. 

D. Isoda ūkininkauja kartu su svainiu Drąsučiu Avuliu, bendrai dirba apie 760 ha žemės. Abu gerai sutaria ir draugiškai dirba, neskirstydami, kas kurio yra, bendrai naudojasi technika ir pastatais, tačiau tam, kad įteisintų šeimos kooperaciją, pašnekovas svarsto pakeisti ūkio statusą iš fizinio asmens į juridinį. Tam Darius su Drąsučiu ir jųdviejų šeimų nariais įregistravo Liudvinavo žemės ūkio kooperatyvą.

„Tai būtų šeimos kooperatyvas, svetimų neplanuojame priimti. Juridinio asmens statusas suteikia daugiau aiškumo, viskas labiau reglamentuota, paprasčiau pelną pasidalyti, visi eitume kaip į darbą ir priimtume sprendimus“, – aiškina D. Isoda.

Ūkį išplėsti padėjo parama

Tapęs ūkininku, Darius iš pradžių dirbo su Belarus, T-150 traktoriais, taip pat naudota vakarietiška technika. Atsiradus galimybei pasinaudoti parama naujai technikai įsigyti, su svainiu sutarė, kad jis savo vardu plės dirbamos žemės plotus, rengs projektus paramai gauti.

Iš pradžių į paramą skeptiškai žiūrėjęs, tėčio padrąsintas pirmiausia pateikė paraišką paramai pagal SAPARD programą ir įsigijo naują Hew Holland traktorių su 4 m darbinio pločio Väderstad Rapid sėjamąja.

Maždaug prieš septynerius metus parengė ūkio modernizavimo projektą ir įsigijo naują New Holland javų kombainą, taip pat įmonės „Alvan Blanch“ (Jungtinė Karalystė) mobilią grūdų džiovyklą.

Ją įsirengė prie Marijampolės konservų fabrikui kadaise priklausiusio arkinio sandėlio, kurį rekonstravo. „Lengviau naują statyti, nei iš seno lipdyti, bet laukuose kurti ūkio bazės nenorėjau, geriau ir paprasčiau, kai viskas vietoje“, – sako D. Isoda, dirbtuvėms pritaikęs senosios pieninės pastatus.

Traktoriaus grūdams vežti nenaudoja

Ūkio savaeigės technikos parke – dar su parama įsigytas New Holland javų kombainas, teleskopinis Manitou krautuvas, keturi traktoriai: Deutz-Fahr, Valtra, Volvo ir Claas Xerion. Pastarasis – naujausias ūkio pirkinys, tačiau ilgai juo nedirbo, nes rudenį sugedo ir teko atiduoti į servisą remontuoti. Šį traktorių, kaip ir S serijos Valtra, naudoja žemėsdirbimo ir sėjos darbams. 

Senu Volvo traktoriumidažniausiai vežami akmenys, Deutz-Fahr agreguojamas su prikabinamu išmaniuoju 36 m sijų Amazone purkštuvu. Beje, purkštuvas – viena dažniausiai naudojamų mašinų ūkyje, nes Darius pirmenybę teikia tręšimui skystosiomis trąšomis.

Ūkyje yra du krovininiai automobiliai – Volvo sunkvežimis ir Renault vilkikas, veža jais grūdus iš laukų. Traktorių su priekabomis šiems darbams nenaudoja, nes brangiai kainuoja traktorių eksploatacija, be to, su krovininiu transportu daug greičiau.

„Anksčiau vežėme grūdus su traktoriais, tai nespėdavome padangų keisti, kurios gana brangiaos, reikėjo ir daugiau žmonių. Jei laukai būtų arti, gal vilkikas ir neturėtų ką veikti, bet kai į vieną pusę tenka po 15 km važiuoti, krovininiai automobiliai mums pasiteisina, juolab turime ir grūdų perkrovimo priekabą, į kurią telpa dviejų kombaino bunkerių grūdai“, – sako D. Isoda.