Šakiai. Griškabūdžio žemės ūkio bendrovei daugiau kaip du dešimtmečius vadovaujantis Petras Puskunigis sako, kad iš viso jo vadovavimo laikotarpio šie metai išsiskiria geriausiu derliumi. Išvalytų ir išdžiovintų žieminių kviečių derliaus vidurkis buvo 8,34 t/ha, miežių - 5,95, žieminių rapsų - 4,2 t/ha.

Pasak bendrovės vadovo, gausiausiai šiemet derėjo žieminiai kviečiai Patras - jais užsėti laukai atseikėjo ne mažiau kaip po 9 t/ha. Nedaug nuo jų atsiliko Skagen, davę po 8,5 t/ha derlių ir Ada - šiek tiek per 8 t/ha. Apie 2 000 tonų šiemetinio grūdų derliaus jau išvežta į Klaipėdos jūrų uosto terminalą, taip pat bendrovėms „Amilina" ir „Baltic Agro".

Sėkmingas sezonas - atgaiva po pernykščio sunkmečio

Bendrovės vadovas itin patenkintas geru rapsų derliumi. Jo skaičiavimu, pagal auginimo sąnaudas ir gaunamas pajamas 3 t/ha rapsų derlingumas atitinka 10 t/ha kviečių derlingumo. Taigi, rapsai šiemet turėtų būti itin rentabilūs augalai.

Grūdų kokybe bendrovės vadovas nesiskundžia - nemažai kulta ekstra ir pirmos klasės kviečių. „Žinoma, džiovyklos dirvos be sustojimo, tačiau produkciją pavyko paruošti puikiai", - sako P. Puskunigis.

Griškabūdžio ŽŪB pirmininkas Petras Puskunigis sako, kad šiemet bendrovė kūlė geriausią derlių nuo pat 1996-ųjų, kada jis pradėjo vadovauti ūkiui

Viso šiemetinio derliaus nuėmimo pabaigtuvių švęsti neleidžia tik vis dar nenukultos pupos - jų šiemet auginama šiek tiek per 100 ha. Pagal brandą ir defoliavimo laiką ideali diena kulti pupas buvo vakar, tačiau dėl šlapių dirvų ir nesiliaujančio lietaus to padaryti nepavyko - laukiama tinkamesnių sąlygų.

Nuo šios savaitės pradžios planuota pradėti sėti ir žieminius kviečius, kurių šį rudenį turėtų būti užsėta 600 ha. Deja, planai taip pat nukelti dėl netinkamų sąlygų - tiesiog dirvos per šlapios. „Galbūt ir praeis tie optimalūs terminai kviečių sėjai, bet nieko šiuo atveju nepadarysi", - pripažįsta bendrovės vadovas. Guodžia bent tai, kad optimaliu laiku pavyko pasėti 80 ha žieminių rapsų.

Trumpas pasitarimas prieš darbus: (iš dešinės) Petras Puskunigis, technikos inžinierius Tomas Puskunigis ir vyr. inžinierius Mantas Puskunigis

Šiemetinis geras ir kokybiškas derlius - tikra atgaiva po pernykščio sunkmečio. Pasak P. Puskunigio, pernai augalininkystei buvo vieni prasčiausių metų. „Atidavėme visko kaip 8 tonom, o kūlėme tik šiek tiek per 5 t/ha. Situaciją dar labiau apsunkino bloga realizacija. Čia kaip nesėkmingoje loterijoje: pačiu blogiausiu momentu nusiperki azoto trąšas, pačiu nepalankiausiu metu parduodi grūdus. Pernai metai ir buvo išskirtiniai tokiais nelemtais sutapimais, tiesiog juodas metas augalininkystei", - nė prisiminti nenori bendrovės pirmininkas.

Pagrindiniai pinigai - iš gyvulininkystės

Griškabūdžio ŽŪB dirba 90 darbuotojų. Kolektyvas nuolat atsinaujina, yra daug jaunų žmonių - tai ypač džiugina vadovą. „Pieno ūkyje reikia daug darbuotojų. Žinoma, tiek gal ir nereikėtų, bet gyvename pagal draugiškas tradicijas, tą jau pats pavadinimas - bendrovė - parodo", - šypteli P. Puskunigis. Maždaug 40 proc. darbuotojų yra vietiniai žmonės, o kiti važinėja iš aplinkinių gyvenviečių ar Šakių miesto.

Bendrovė dirba 1 700 ha žemės, iš kurių 1 000 ha skirta grūdiniams augalams, 260 ha kukurūzams, o 500 ha užima žalienos. Augalininkystės sektorius sugeneruoja maždaug penktadalį ūkio pajamų, o pagrindiniai pinigai uždirbami iš gyvulininkystės.

Gyvulininkystės sektorius sugeneruoja pagrindines bendrovės pajamas

„Laikome 700 melžiamų karvių, iš viso 1 500 sąlyginių galvijų. Mūsų gyvulininkystės padalinio našumas yra tikrai geras, kasdien parduodame 25 tonas pieno. Vidutinis metinis primilžis - beveik 10 tonų pieno iš karvės, tuo tikrai galime didžiuotis", - pabrėžia P. Puskunigis.

Patyręs vadovas įsitikinęs, kad gyvulininkystė verta prioritetinio sektoriaus statuso, o štai didžiuotis kasmet augančiomis grūdų eksporto apimtimis nederėtų. „Visi juokiasi iš tų, kurie išveža žaliavas. Bet ir mes juk panašiai - didžiuojamės milžinišku grūdų eksportu. Iš kur gali šalis turtingai gyventi, jei ji negamina produktų, o parduoda žaliavą? Jei grūdus perleidi per karvę ar per kiaulę, tas pats žemės hektaras duoda nuo 4 iki 7 kartų daugiau pajamų. Žinoma, jei pasiliktume tik augalininkystės dalį, 1 700 ha prižiūrėti užtektų kokių 12 žmonių, ir gyventume sau pusę metų dirbdami, o pusę - bimbinėdami. Bet mes tikime pieno ūkio ateitimi ir manome, kad jei jau įbridome į šią pelkę, tai reikia bristi toliau", - šypsosi bendrovės vadovas.

MŪ inf.