Kaunas. Lietuvos žemės ūkio konsultavimo tarnybos (LŽŪKT) duomenimis, pirmieji bulvių maro židiniai buvo pastebėti Zarasų, Kauno, Joniškio, Pasvalio rajonų bulvių laukuose. Palankias sąlygas šiai ligai, kurią lydi dar ir sausligė, plisti sudaro šalyje įsivyravę drėgni ir šilti orai.

„Bulvių marui naikinti Lietuvoje registruoti 23 fungicidai, kurių sudėtyje yra 15 veikliųjų medžiagų, tad norintys apsaugoti bulvių derlių nuo ligų tikrai turi iš ko rinktis", - patikina Valstybinės augalininkystės tarnybos (VAT) Augalų apsaugos produktų registravimo skyriaus vedėja Kristina Valionienė. Išsami informacija apie Lietuvoje registruotus fungicidus yra skelbiama VAT interneto svetainėje.

Bulvių maro požymiai ant lapų: antroje lapo pusėje aplink rudą dėmę matosi baltas pūkelis, kuris būdingas tik bulvių marui

Infekcija nuo bulvienojų pereina į gumbus

Ragindama ūkininkus laiku pasirūpinti bulvėmis, VAT primena jų augintojams, kad neapsaugojus bulvių pasėlių nuo maro, galima patirti nemenkų nuostolių, nesmaistinėms bulvėms mūsų šalyje taikomi griežti kokybės reikalavimai. Pagal reikalavimus, I kokybės klasės maistinių bulvių partijoje negali būti daugiau kaip 2 proc. gumbų su vidiniais defektais, o II kokybės klasės - ne daugiau kaip 4 procentai.

Jei nustatoma, kad gumbų su vidiniais defektais yra daugiau nei 4 proc., tokiomis bulvėmis iš viso draudžiama prekiauti. Taip gali nutikti ir dėl bulvių maro, nes jis pažeidžia ne tik augalų lapus - jei laiku nebus panaudotos apsaugos priemonės, infekcija nuo bulvienojų pereina į gumbus, ir pastebimai padidina nuostolius. Bulvių maro pažeistuose gumbuose ant odelės atsiranda tamsių dėmių, o gumbo minkštimas po jais tampa šviesiai rudas arba rausvas. Vėliau išsivysto gumbų sausasis puvinys.

Tačiau jei šviežios bulvės šiuo metu neįprastai greitai pūva, tai dar nereiškia, kad jos užkrėstos bulvių maru. VAT Fitosanitarijos skyriaus vyriausiasis specialistas Algirdas Raškauskas,atsakingas už bulvių fitosanitarinę kontrolę,pastebi, kad vasarąbulvių maras pažeidžia bulvienojus, o gumbai šiuo metų laiku pažeidžiami tik tokiu atveju, jei infekcija labai stipri. „Gumbų pažeidimai dėl bulvių maro išryškėja vėliau - bulvių sandėliavimo metu. Šiuo metu šviežios bulvės gali greitai ištęžti, jei buvo pertręštos azoto trąšomis", - aiškina A. Raškauskas.

Svarbus technologinis aspektas - preventyvi apsauga

Bulvių maras šalyje išplinta faktiškai kasmet. Tik pernai metai bulvių augintojams buvo dėkingi: visą vasarą vyravo sausi, o vasaros antroje pusėje dar ir karšti orai. „Susiklosčiusios meteorologinės sąlygos buvo ypač nepalankios bulvių maro plitimui, o Žemdirbystės institute augintų bulvių pasėliuose liga apskritai nebuvo užfiksuota. Bulvių derlius tiek fungicidais purkštame, tiek nepurkštame lauke buvo panašus", - pernai metų situaciją apibūdina LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus mokslininkas Antanas Ronis.

Šiemet Akademijoje pirmieji maro požymiai užfiksuoti liepos 12 dieną. Mokslininkai pabrėžia bulvių maro technologinį aspektą, kad fungicidus būtina pradėti purkšti preventyviai arba, kitaip tariant, dar iki pirmųjų ligos požymių. Pirmiesiems purškimams naudojami kontaktiniai fungicidai, kurie purškiami 5-10 dienų intervalu. Spartaus bulvių augimo metu rekomenduojama naudoti sisteminius arba kontaktinių ir sisteminių fungicidų mišinius, bet ne daugiau kaip du ar tris kartus kas 10-14 dienų.

LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus mokslininkas Antanas Ronis

Bulvėms baigus žydėti, reikėtų vėl purkšti kontaktiniais fungicidais kas 5 dienas. Taip pat galima purkšti kontaktinių ir lokaliai sisteminių (translaminarinių) fungicidų mišiniais kas 5-10 dienų. „Mūsų klimato sąlygomis turėtų užtekti 4-6 purškimų nuo bulvių maro. Panašiai tiek kartų bulvės purškiamos mūsų kaimyninėse šalyse. Palyginimui galima pasakyti, kad, pavyzdžiui, olandai ir belgai purškia iki 14, o anglai ir airiai - iki dešimt kartų", - sako Antanas Ronis.

MŪ inf.