Europos Komisija (EK) patvirtino pirmąjį Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 metų strateginio plano pakeitimą. Reaguojant į pieno krizę ir skatinant kooperaciją, Strateginiame plane peržiūrėtas susietosios pajamų paramos teikimas pieninių karvių augintojams. Taip siekiama užtikrinti ilgalaikį sektoriaus atsparumą.

Intervencinėje priemonėje „Susietoji pajamų parama pieninių veislių karvių augintojams (laikytojams)“ atsirado galimybė skirti susietosios paramos išmokos priedą už pieninę karvę valdų valdytojams, kurie priklauso pripažintam kooperatyvui. 

Prognozuojama, kad 2024–2027 m. laikotarpiu šios išmokos dydis pripažintų kooperatyvų nariams galėtų siekti apie 30 Eur už pieninę karvę. Parama galės būti teikiama už ne daugiau kaip 150 pieninių karvių.

Tikimasi, kad tai paskatins ūkius sparčiau jungtis į kooperatyvus, nes tai itin aktualu Lietuvai. Mat, nepaisant kooperacijos privalumų (mažesnių gamybos sąnaudų, mažesnių surinkimo kaštų, aukštesnės supirkimo kainos), Lietuvoje kooperuojasi vos apie 8 proc. visų pienines karves laikančių ūkių, rodo VĮ Žemės ūkio duomenų centro statistika. Vis tik priklausantieji kooperatyvams pripažįsta – nauda akivaizdi.

Mažesnės išlaidos ir stabilesnės pajamos

Rokiškio r. ūkininkė Dalia Lūžienė-Malijonienė laiko 70 pieninių karvių, priklauso jau beveik 17 metų veikiančiam ekologiško pieno kooperatyvui „Eko tikslas“, kuriam kasdien parduoda daugiau nei 1 t pieno, vasarą kiekis siekia ir iki 1,5 tonos. 

Be kita ko, Dalia yra kooperatyvo tarybos narė ir viena iš jo įkūrėjų. Kas ją paskatino eiti šiuo keliu? „Buvo žemos pieno supirkimo kainos, tada išeitimi tapo produkcijos realizavimas per kooperatyvą. Juk kooperuotas ūkininkas turi didesnes derybines galias. Taip su dar keturiais ūkininkais ir nusprendėme įkurti šį kooperatyvą“, – atskleidžia pašnekovė ir priduria, kad ekologiją pasirinko, nes ne tik pati norėjo valgyti sveikesnį maistą, bet ir kitiems jo pasiūlyti.

Ji sutinka, kad kooperacija dabartinėmis aplinkybėmis, kai pieno sektorių purto krizė, žemdirbiams suteikia saugumo ir stabilumo. Vis tik ji neabejoja, kad kooperuotis naudinga bet kokios krypties ūkiui.

„Manau, kooperacija visose srityse suteikia stabilumo. Kad ir koks verslas būtų, visur yra taip – kuo daugiau produkcijos, tuo geresnę kainą galima išsiderėti. O kai produkcijos mažai, tai ir kainos žemesnės. Viskas labai logiška“, – tikina D. Lūžienė-Malijonienė.

Jos manymu, kooperuotiems žemdirbiams lengviau išgyventi pasaulines krizes nei tiems, kurie nesikooperuoja. O štai nacionalinės krizės atveju kooperacija turėtų dar didesnę galią.

Paklausta, kokią kooperacijos naudą įžvelgia, ūkininkė atsako: „Privalumų yra labai daug. Visų pirma, geresnės supirkimo kainos ir mažesnės ūkio išlaidos. Ekologiniams ūkiams leidžiami naudoti pašarų priedai yra brangesni už įprastus, tad kartu su kitais kooperatyvo nariais perkame mineralinius priedus, o tai leidžia jų įsigyti pigiau“, – teigia Dalia.

Kiti ypač svarbūs Strateginio plano pakeitimai

Po pakeitimo Strateginiame plane, be susietosios paramos išmokos priedo už pienines karves, taip pat numatyta sojas įrašyti į baltyminių augalų sąrašą, tinkantį susietajai paramai gauti nuo 2024 metų. 

Keičiamas ir sąvokos „aktyvus ūkininkas“ taikymas. Nuo 2024 m. visi ūkio subjektai, kurie už 2023 m. gavo ne daugiau kaip 2 000 Eur tiesioginių išmokų, bus laikomi aktyviais. 

Dalyvaujantiems  veikloje „Tarpiniai pasėliai“ ir pasirinkusiems auginti tarpinius pasėlius per žiemą, nustatyti palankesni sėjos (iki rugsėjo 15 d., buvo iki rugsėjo 1 d.) ir tarpinių pasėlių per žiemą išlaikymo terminai (iki kitų metų kovo 1 d., buvo iki kovo 15 d.). Taip pat atsiranda galimybė nustatyti platesnį šių augalų sąrašą. 

Kitas pakeitimas – ūkininkams, dalyvaujantiems veiklose „Kraštovaizdžio elementų priežiūra ir „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“ nustatytas palankesnis šienavimo terminas – rugsėjo 1 d. (buvo rugpjūčio 1 d.). Be to, dalyvaujant veikloje „EB svarbos natūralių pievų, šlapynių bei rūšių buveinių tvarkymas“ ir pasirinkus šienavimą kaip pievų (šlapynių) priežiūros būdą, nebus privaloma turėti ūkinių gyvūnų.

O štai tie, kurie dalyvaus intervencinėje priemonėje „Parama „Natura 2000“ žemės ūkio paskirties žemėje“, galės pretenduoti į kompensacines išmokas ne tik už daugiametes pievas, bet ir už pievas iki 5 metų.  

Siekiant tinkamai pasiruošti naujojo GAAB 1 „Daugiamečių ganyklų arba pievų išlaikymas“ įgyvendinimui ir kuo tiksliau nustatyti referencinį 2018 m. rodiklį, atlikta pakartotinė daugiamečių pievų nustatymo analizė, pasitelkiant naujausius duomenis ir įrankius. Tad 2018 m. referencinis daugiamečių pievų rodiklis sumažėja 110 tūkst. ha – iki 686,7 tūkst. ha (buvo 746 tūkst. ha).

Taip pat mėnesiu vėlinama juodojo pūdymo plotų apsėjimo data – iki lapkričio 1 d. (buvo spalio 1 d.). Šis pakeitimas inicijuotas, nes pareiškėjai dėl meteorologinių sąlygų ne visada spėdavo tai padaryti laiku.

Dalyvaujantiems GAAB 8 plečiamas kraštovaizdžio elementų sąrašas, įtraukiant dar vieną bioįvairovei svarbų elementą – melioracijos griovių šlaitus. 

Lengvesnės sąlygos gauti paramą

Papildomomis priemonėmis ir pakeitimais siekiama palengvinti sąlygas paramai gauti, supaprastinti tam tikrus reguliacinius procesus. Kartu sumažinta administracinė našta, kad žemdirbiams priemonės būtų kuo palankesnės.

Intervencinėje priemonėje „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ atsisakoma reikalavimo detalizuoti mokymus, konsultacijas.  Veiklas, susijusias su aplinkosauginiu tvarumu ir išteklių naudojimo efektyvumu, reikalaujama detalizuoti tik tuo atveju, jei jos aktualios verslo plano įgyvendinimui. 

Intervencinėse priemonėse „Labai smulkių ūkių plėtra, „Smulkių-vidutinių ūkių plėtra“ ir „Investicijos į žemės ūkio valdas“ netinkamų finansuoti išlaidų sąraše išgryninta transporto priemonės apibrėžtis ir patikslinta, kad netinkamomis finansuoti išlaidomis pripažįstamas transporto priemonių, išskyrus žemės ūkio techniką ir transporto priemones žemės ūkio produktų gabenimui, įsigijimas. Be to, intervencinėje priemonėje „Labai smulkių ūkių plėtra“ atsisakyta reikalavimo pateikti verslo planą kaip atskirą dokumentą – jis bus integruojamas į paramos paraiškos formą.