Kaunas. Pakeitus Pieno supirkimo taisykles, mažesnieji ūkininkai baiminosi, kad neįvykdys griežtesnių reikalavimų. Tačiau kol kas pieno kokybė didesnių rūpesčių nekelia.

Nuo šių metų sausio 1 d. pagal europinius reikalavimus įsigaliojęs Pieno supirkimo taisyklių pakeitimas panaikino bendro bakterijų skaičiaus (BBS) ir somatinių ląstelių skaičiaus (SLS) viršutinių matavimo ribų taikymą. VĮ „Pieno tyrimai“ direktorė Laima Urbšienė (nuotr.) Lietuvos pieno gamintojų asociacijos tarybos posėdyje apžvelgė pirmųjų mėnesių pieno kokybės rezultatus ir pasidžiaugė, kad išankstinės baimės nepasitvirtino.

„Situacija dėl somatinių ląstelių skaičiaus tikrai nėra tokia bloga, kokios baiminomės, kai matavimo ribos buvo panaikintos. Statistiniai duomenys nerodo problemų. Dėl bakterijų skaičiaus padėtis šiek tiek blogesnė, bet tai liečia tik pačius smulkiausius ūkius“, - reziumavo L. Urbšienė.

Lyginant 2017 m. ir 2018 m. vidutinio SLS kiekio rezultatus, šių metų vasarį, kovą ir balandį SLS kiekio vidurkis netgi sumažėjo. Taip pat šiemet SLS sumažėjo ir pagal geometrinio vidurkio duomenis.

Dėl BBS situacija kiek kitokia – per kelis šių metų mėnesius bakterijų skaičius padidėjo. „Tačiau geometrinis vidurkis yra beveik toks pats, kaip pernai. Ne veltui ūkininkams sakome, kad jeigu kada „iššoka“ didesnis bakterijų skaičius, geometrinis vidurkis per du mėnesius išlygina tą šuolį ir rezultatai nebūna blogi. Todėl, mūsų nuomone, pieninės, kurios moka priedus už gerus tyrimų rezultatus, turėtų juos mokėti pagal geometrinį vidurkį“, - teigė „Pieno tyrimų“ direktorė.

Kaip ir prognozuota, BBS didesnis smulkiuose ūkiuose. Didžiausias BBS, kai bakterijos gegužę viršijo, randamas 1-5 (apie 13 proc.), po to – 6-10 (apie 11 proc.), 11-20 (apie 10 proc.) karvių ūkiuose. O stambių ūkių, kuriuose BBS viršija ribą, yra tik 1,9 procento.

L. Urbšienė sako, kad iš esmės padėtis nėra bloga net ir smulkiuose ūkiuose, nes geometrinis vidurkis beveik nesiskiria nuo ankstesnių metų, tai reiškia, kad BBS padidėjimas galėjo būti tik vienkartinis. Daugiau aiškumo bus antroje metų pusėje - jeigu per vasarą BBS bus didelis, tuomet antroje metų pusėje blogės ir geometrinis vidurkis. „Pagrindinė smulkių ūkių problema – jie neturi šaldytuvų ir negali greitai atšaldyti pieno, dėl ko ir didėja bakterijų skaičius. Todėl didžiausi BBS kiekiai fiksuoti gegužę, kai staiga labai atšilo oras. Šaltuoju metų laiku tokių problemų beveik nebūna“, - kalbėjo L. Urbšienė.

LPGA tarybos pirmininkui Jonui Vilioniui atkreipus dėmesį, kad vis dar egzistuoja mėginių falsifikavimo problema, kai vienos karvės pieno mėginį „padalija“ kelioms, „Pieno tyrimų“ vadovė sakė, kad šiai problemai spręsti vykdoma tapatumo programa, padėtis stebima, vykdoma vadinamoji „Vartų“ kontrolė.

„Pieno tyrimai“ palygino BBS ir SLS visuose šalies rajonuose – skirtumai yra dideli. Trakų, Vilkaviškio, Varėnos rajonuose atitinkamai 10, 8 ir 7,8 proc. ūkių viršijo leistiną 800 tūkst. SLS ribą, o Pakruojo r. – tik 0,9 proc., Akmenės r. – 1,5 proc., Švenčionių r. – 1,9 proc., Kauno r. – 2 proc. Pasak L. Urbšienės, šie rezultatai atspindi, kur yra daugiau smulkių, o kur – stambių ūkių.   

Daugiausia ūkių, kuriuose BBS viršija leidžiamą ribą, yra Varėnos (17,5 proc.), Druskininkų, Elektrėnų, Šalčininkų, Kaišiadorių rajonuose. Mažiausiai (apie 5 proc.) – Šakių, Šiaulių rajonuose, Kalvarijos savivaldybėje. „Bakterijos 3-5 laipsnių temperatūroje nesidaugina, o blogai atšaldytame piene jos dauginasi geometrine progresija: 8-10 laipsnių šilumos piene po 20 valandų jų būna apie 16 mln., o 13-15 laipsnių temperatūroje milijonai jų atsiranda jau po 9 valandų“, - sakė „Pieno tyrimų“ direktorė.

Ji dar kartą primena – imant pieno mėginį būtina gerai išmaišyti pieną, kitaip jo kokybė bus nustatyta blogesnė negu yra iš tikrųjų. Taip pat svarbu ir konservanto kokybė – įtakos tam turi konservanto galiojimo laikas, laikymo sąlygos.

MŪ inf.