Kėdainiai. Prieš dvi savaites didysis darbymetis prasidėjo Kėdainių cukraus fabrike. Pirmieji ūkininkai, atvežę runkelius į fabriką, sakė, kad jų kasa apie 62-65 tonas iš hektaro, o štai cukringumas nuvylė - jis nesiekia bazinio.

Pasak bendrovės „Nordic Sugar Kėdainiai“ Žemės ūkio direktoriaus Sauliaus Mozerio, šiemetinis startas pateikė neplanuotų staigmenų. „Startuoti visu pajėgumu sutrukdė tai, kad dėl itin gausių kritulių žemdirbiai negalėjo įvažiuoti į laukus ir prikasti pakankamai žaliavos. Pirmomis dienomis šiek tiek teko stabdyti perdirbimą - perdirbdavome po 3000 tonų runkelių, vėliau kiekis kiek didėjo. Esame pasiruošę perdirbti iki 7 500 tonų saldžiųjų šaknų per parą", - sakė S. Mozeris.

Didelio pavojaus dėl tokio starto gamintojai nemato, nes ir kitų šalių fabrikai susiduria su panašiomis problemomis. Ir Slovakijoje, ir Lenkijoje tenka vėlinti gamybos pradžią, nes sunku iš laukų paimti žaliavą.

Pirmieji iš laukų į fabriką atkeliavę runkeliai nustebino gana mažu cukringumu. „Lietūs turėjo įtakos ir runkelių kokybei. Dauguma atvežtųjų vos siekia 15 proc. cukringumo. Be to, runkeliai yra žemėti. Panašu, kad šis sezonas bus nelengvas egzaminas. Runkelių bus užauginta nemažai, bet jų kokybė nėra pati geriausia", - sakė S. Mozeris.

Naująjį gamybos sezoną cukraus gamintojai pasitiko atnaujinę fabriko infrastruktūrą bei pakeitę žaliavos atvežimo tvarką. Nuo šio rudens žaliavas galima vežti visą parą. Tokias permainas teigiamai vertina žemdirbiai. Pasak kooperatyvo „Kėdainių krašto cukriniai runkeliai" valdybos pirmininko Algimanto Šleževičiaus, bent jau patogus atvežimas kiek sumažino žemdirbių stresą, patirtą dėl sudėtingo runkelių kasimo.

Nuo šio rudens fabrikas priima žaliavą visą parą

„Tai, kad galime bet kada atvežti runkelius, mažina įtampą dėl to, kad runkelius ne visi gali paimti iš laukų. Be to, neramina ir jų kokybė. Lietus skatina šakniavaisių augimą, bet jose nespėja kauptis cukrus. Šįmet noriai kolegos ėmėsi auginti runkelius, bet, panašu, kad šis ruduo kai kam bus lemtingas apsisprendžiant auginti ar ne runkelius", - svarsto A. Šleževičius.

Jis priduria, kad ne vieną ūkininką cukriniai runkeliai viliojo ir dėl to, kad juos nukasus į tas dirvas būdavo sėjami žieminiai kviečiai. Dabar vos galima į laukus įvažiuoti, jie giliai išvažinėti, tad apie greitą sėją galima pamiršti. Be to, nežinia, koks bus galutinis rezultatas, kai augintojai pamatys tikrąjį kiekio ir kokybės santykį. Vienaip ar kitaip, runkelių kasimo pradžia šiemet nenuteikia optimistiškai. „Jau netrukus turėsime pasirašyti kontraktus dėl runkelių auginimo kitiems metams. Bus matyti, ar išliks visi augintojai," - sako A. Šleževičius.

Kėdainių rajono ūkininko Vilmanto Galinio šeimos ūkis cukrinius runkelius augina net 200 ha plote. Jis pripažįsta, kad sumažėjusi cukrinių runkelių supirkimo kaina šiemet nedžiugina, tačiau įvertinus visą ilgą ūkininkavimo patirtį (nuo 1992 m.), tikrai buvo tokių metų, kai būtent runkeliai atstatydavo krentantį ūkio rentabilumą. Pavyzdžiui, kai žiemkenčiai iššaldavo ir būdavo tikrai finansiškai įtemptas laikas, runkeliai paprastai gerai užderėdavo ir metus pavykdavo baigti pelningai.

Runkelių augintojas Vilmantas Galinis pripažįsta, kad su kainų svyravimais žemdirbiai yra priversti susitaikyti - naivu tikėtis, kad cukrinių runkelių supirkimo kainos visada bus vienodai aukštos

„Ne vienais metais runkeliai mūsų ūkį ištraukė už ausų. Tenka susitaikyti su tuo, kad runkelių kainos svyruoja. Juk ir cukraus kaina rinkoje labai keičiasi. Ūkininkai jau yra susitaikę su kviečių kainų šuoliais, tik visiems kažkodėl atrodo, kad runkeliai turi būti visada vienodai brangūs", - situaciją vertina ūkininkas Vilmantas Galinis.

MŪ inf.