Panevėžio r. Sprendimą, ką auginti, lemia ne vien žemdirbio norai, bet ir vietos sąlygos, žemės našumas. Broliai Mikas ir Lukas Pačekajai prieš kelerius metus pradėjo auginti kukurūzus grūdams ir sako, kad itin nederlinguose dirvožemiuose tai didžiausią įmanomą pelną nešantys augalai.
„Tarp aplinkinių ūkių mes bene vėliausiai ėmėme plėsti ūkininkavimą, šalia dar veikia ir žemės ūkio bendrovė. Laisvų plotų pasirinkimo nebuvo, teko dirbti tokias žemes, kokias gavome. Mūsų ūkyje vyrauja gana prasti dirvožemiai, kurių našumas – apie 30 balų, yra ir tokių, kur siekia vos 18–20 balų. Tai ir lemia, ką galime ir verta auginti, o ko tiesiog neapsimoka. Pagal tai ir sėjomainą pasirenkame“, – paaiškina Mikas Pačekajus.
Anksčiau prasčiausiose dirvose augindavo nemažus plotus grikių. Tačiau jų derlius, o ypač supirkimo kainos, nėra stabilios. Vienais metais gali labai pasisekti, o kitais – ne. Todėl prieš keletą metų broliai nutarė auginti daugiau kukurūzų, skirtų grūdams.
Šis kukurūzų sezonas – jau penktas. Be jų, dar sėja žieminių kviečių, rapsų, pupų. Vasarinių javų vengia auginti, nes smėlingose žemėse jie prastai dera, ypač sausringais metais. Šiemet į sėjomainą dar įtraukė naują augalų rūšį – rudenį pasėjo 150 ha žieminių miežių.
„Miežiai padės ištęsti javapjūtę, gebėsime geriau organizuoti kūlimą su savo turima technika, nereikės investuoti į naują kombainą. Turime du nebenaujus, o naujo įsigyti kol kas nėra lėšų, šie metai nebus pelningi“, – pastebi Mikas.
Grūdus išveža perdirbti
Brolių apsisprendimą plėsti kukurūzų pasėlius lėmė ir dar viena aplinkybė – gretimame Pasvalio rajone veikia bioetanolio ir biodujų gamykla „Kurana“. Būtent jai kooperatyvas paruoda kukurūzų grūdus.
„Mums palanku, kad galime vežti perdirbti ką tik nukultus kukurūzus, kaip sakoma, nuo kombaino. Jų nereikia džiovinti, nes tai nemažai kainuotų“, – pasakoja Mikas.
Ūkis turi saugyklas ir džiovyklą, javų grūdus joje gali išdžiovinti ir saugoti kiek reikia. Tačiau nukultų kukurūzų grūdų džiovinti dažniausiai neapsimoka. Viena vertus, kuliami grūdai yra apie 30 proc. drėgnio ir jiems išdžiovinti reikia didelių sąnaudų. Kita vertus, supirkimo kainos rinkoje nėra tokios aukštos, kad tai daryti apsimokėtų.
„Paprastai džioviname nedaug kukurūzų savo reikmėms. Pasitaiko išimčių, kai verta parduoti sausus grūdus, kai jie rinkoje brangūs“, – sako Mikas.
Pajamas papildo agroserviso paslaugos
Ūkyje nemažą pajamų dalį sudaro agroserviso paslaugos. Kooperatyvas siūlo sėjos, kūlimo paslaugas.
„Šie darbai paklausūs. Sudarome grafikus ir teikiame paslaugas, o kai lieka laisvo laiko, apdirbame savo ūkio plotus. Vien iš mūsų turimų nederlingų žemių išgyventi neįmanoma. Maždaug tiek plotų, kiek turime ūkyje, dar apdirbame ir kitiems“, – skaičiuoja Mikas.
Jis sako, kad agroserviso paslaugomis naudojasi įvairūs ūkiai: nuo smulkių iki labai stambių. Smulkieji neturi visos reikalingos žemės ūkio technikos, nes neišgali jos įsigyti dėl mažų pajamų. O stambieji nespėja visų darbų laiku atlikti dėl didelių apimčių.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Pradedama mokėti likusi išmokų dalis
2024-12-02 -
Paramos lėšų pristigo daliai augalininkystės paraiškų
2024-11-28 -
Tikrins, ar laikomasi draudimo tręšti mėšlu ir srutomis
2024-11-26
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Skelbiami nauji pelkių ir natūralių pievų žemėlapiai
2024-11-08
(0)