Radviliškis. Moliūgai yra viena Lietuvoje populiarėjančių rudeninių daržovių, kuri tinkama ne tik suvartoti iš karto, bet gali išbūti iki pavasario. Kaip juos sekasi auginti ir realizuoti, pasakoja ekologinio ūkio šeimininkai Aušra ir Valdas Burniai.
Ekologinis Burnių ūkis jau nuo 2005 m. tiekia rinkai šviežius, ekologiškai užaugintus produktus. 30 ha auginami česnakai, svogūnai, moliūgai ir grikiai. „Tikime, kad visi turi teisę į sveiką, visavertišką ir ekologiškai užaugintą produkciją. Siekiame išsaugoti gamtos lobius, todėl auginame daržoves tvariai, nenaudodami pridėtinių medžiagų ir GMO“ – tokiu šūkiu vadovaujasi augintojai.
Valdas apgailestauja, kad ekologinių moliūgų nereikia nei prekybos centrams, nei perdirbėjams. Juos perka tik namų ūkiai ir mokyklos prieš helovyną. „Prekybos centrai iš viso neima, iki jų neprisibelsi“, – apibendrina ūkio šeimininkas.
Ūkininkai turi kelių rūšių moliūgų. Skanūs ir paklausūs mažieji moliūgai skirti labiau sriuboms, pagardams ruošti, juose karotino daugiau negu morkose. O štai nuo spalio vidurio žmonės jau užsako didžiuosius, po 5, 8, 10 kg, moliūgus namams puošti.
„Kas paragauji mažųjų (Hokkaido, Uchiki Kuri, sviestinių), gamina iš jų sriubas, gardina kitus patiekalus, prie didžiųjų grįžti nenori. Nes mažieji švelnesnio, malonesnio skonio, jų tekstūra ne tokia vandeninga, sriubos būna vientisos. Tad didieji nuėjo į antrą planą ir mes jų auginame tik simboliškai“, – tarsteli Aušra.
Šiemet jie augino naujų – spagetinių moliūgų. Jie taip pavadinti dėl tekstūros. Perpjovus moliūgą per pusę ir pakepus orkaitėje, minkštimą grandant šakute gaunami tokie moliūgo spagečiai. Skonis nėra visai įprastas, tačiau ir prekybos centruose tokios rūšies galima rasti. „Žmona gamina kaip ir įprastus spagečius: ir su vištiena, ir su krevetėmis“, – pasakoja Valdas.
Moliūgų sėklos perkamos iš vienos firmos ir, pasak Burnių ūkio šeimininkų, ten galima rasti tikrai įdomių. Patys išbandė nemažai jų veislių.
„Moliūgus parduodame savo nuolatiniams klientams, daugiausiai vilniečiams. Jie žino ir tiki mūsų sertifikatais. Taigi, darome vadinamuosius „namų paketus“, į kuriuos dedame svogūnų, česnakų ir moliūgų“, – sako Valdas Burnys
Išskirtinių sąlygų nereikia
Didesnius moliūgų kiekius augina Valdo ir Aušros Burnių dukra Aistė, tik jos moliūgai nesertifikuoti kaip ekologiniai, nors auginami be chemijos.
„Moliūgams nereikia kažkokių išskirtinių sąlygų, jų nebūtina daug tręšti, duoda panašų derlių tiek ekologiniame, tiek tradiciniame ūkyje. Turėjome vieną lauką, kuriame atrodė, kad nieko nebus, bet moliūgams tiko.
Jiems reikia tik pailsėjusios žemės, tada auga gražūs, – sako Valdas. – Mūsų žemės daugiau alintos, čia augo kviečiai, žirniai, miežiai. Dukros Aistės sklypai iš pievų, tad žemė pailsėjusi, todėl pas ją ir derlius būna geresnis negu mūsų ūkyje.“
Aistė augina moliūgus apie 3,4 ha užimančiame plote. Vyresnieji Burniai moliūgams skiria 40 arų. Iš tiek visus išparduoda. „Mes česnakų ūkis, – teigia V. Burnys. – Jų turėjome apie 2 ha. Kaip tik šiuo metu ruošiamės sodinimui. Auginsime daugiau.“
Visa ūkio technika taip pat labiausiai skirta česnakams auginti. 2018 m. pasinaudojus ES parama pastatytos česnakų saugyklos. Yra česnakų, svogūnų ir moliūgų perdirbimo (džiovinimo, pjaustymo) įranga.
Augindami grūdus Burniai galėjo gyventi Vilniuje ir važinėti į ūkį, o su daržovėmis kiekvieną dieną reikia būti vietoje. Štai ir dabar atrinkinėjami moliūgai, nes jie labai greitai pradeda pūti, jei pasitaiko vienas kitas sugedęs.
Šių metų specifika ta, kad anksti užėjo šalnos, tad visas sviestinių moliūgų derlius prapuolė, nes jų ilgesnis vegetacinis laikas.
Skynė moliūgus šiemet pažiūrėję orų prognozę – prieš šalnas, nors dar buvo neplanuota. Tad yra nusiminę, kad daugelis dar buvo žali (nesunokę), beveik trečdalį teks išmesti, nes nesuformavo pakankamai tvirtos žievelės, kad išlaikytų žiemą.
„Moliūgus reikia laikyti kambario temperatūroje (ne mažiau kaip 10 oC), rūsys netinka. Pernykščiai moliūgai išstovėjo net iki balandžio mėnesio. Žinoma, priklauso ir nuo rūšies. Mes mokomės iš savo klaidų. Kiekvienais metais vis atrandame, ką išmokti. Labai gražu, kai laukas visas oranžinis, bet labai pikta, kai reikia trečdalį išmesti“, – atvira Aušra.
Ūkyje į pagalbą retkarčiais ateina 2–4 darbininkai, tačiau didžiąją darbų dalį nudirba patys. Burnių ūkyje daug operacijų atliekama mechanizuotai: tarpueilių purenimas, sodinimas, derliaus nuėmimas. Žinoma, česnakai reikalauja ir gana daug rankų darbo. Burniai juos pavadinę labiausiai glostoma daržove, nes reikia kokius tris kartus perglostyti, kol pateks į prekybą, pas vartotojus: ir žemes nuvalyti, ir šaknis nupjaustyti, ir gliaudyti sodinimui.
Valdas juokiasi, kad daržininko reikia klausti ne koks derlius, o kiek jo pardavei, nes supūdyti, nors ir gausiai užaugintą, labai lengva.
Moliūgus reikia laikyti kambario temperatūroje (ne mažiau kaip 10 oC), rūsys netinka. Šiltai ir sausai jie gali išbūti iki pavasario
Netenkina bendradarbiavimas su prekybos centrais
Pasisukus kalbai apie realizaciją, Burniai neslepia nusivylimo ir tiesiai šviesiai išsako nuomonę, kad sunkiai sekasi bendradarbiauti su prekybos centrais.
„Sandėliai pilni gražių lietuviškų česnakų, o didžiuosiuose prekybos centruose nei su žiburių jų nerasi, ir nereikia sakyti, kad lietuviškų kaina didelė, su mumis niekas net nesileidžia į kalbas, neatsako į jokius laiškus ar skambučius, – apgailestauja Valdas.
Pasak jo, pernai ūkio moliūgų pardavimai prekybos centrams nesiekė nė 1 tonos: „Turėjome daug ir gražių cukinijų, bet apie 90 proc. teko išmesti. Kažkiek atidavėme maisto bankui, o prekybininkai kabinėjasi, kad yra įbrėžimų, neprekinė išvaizda, o juk žinote, kad moliūgas būtų kaip iš nuotraukos, reikia po kiekvienu pakloti, kur gulėjo ant žemės, ten ir bus nelygumų.“
Burniai derlių daugiausiai realizuoja tiesiai vartotojams, veža į ūkininkų turgus. Į Vilnių važiuoja reguliariai. Pašmaikštauja, kad yra įsikūrę lygiai Lietuvos viduryje – 200 km iki Vilniaus, 200 – iki Klaipėdos, 50 km – į Raseinius, Šiaulius, Panevėžį. Ekologiškų produktų vilniečiai perka daugiausiai.
Šiuo metu daržininkai pradeda bendradarbiauti su keliais Vilniaus restoranais, kadangi patys yra vilniečiai, tad ir ryšių sostinėje turi daugiausia. Dirbo su vienu tailandiečių restoranu Kaune, tiekė jiems nemodifikuotas sojas.
„Mes su prekybos centrais buvome pasiruošę dirbti, tačiau jie su mumis nenori. Tad dabar dirbame su namų ūkiais“, – sako V. Burnys.
Ir Aušra, ir Valdas vienbalsiai teigia, kad reikia skatinti sveiko maisto vartojimą. Tuo tikslu šiemet jie išleido lankstinukus su receptais, ką galima pagaminti iš cukinijų, moliūgų, česnakų. Nuolatiniai jų klientai gamina marinuotus česnakus, pati Burnių ūkio šeimininkė juos šaldo. Aušros mama gamina moliūgų saldainius pasmaguriauti. Ateityje galvojama pasiūlyti daugiau receptų, kurių bus galima rasti interneto puslapyje.
„Ekologija Lietuvoje mažai kam įdomi“
„Esame idealistai, ekologai, žiūrėsime, kiek mums užteks entuziazmo, – teigia Burnių ūkio šeimininkas Valdas Burnys. – Ūkininkaujame jau kurį laiką, anksčiau turėjome ekologinį grūdų ūkį, daržoves auginti pradėjome prieš ketverius metus. Tiesiog mūsų žemės plotai per maži, kad grūdų ūkis būtų rentabilus.“
Anot A. Burnienės, iš Vilniaus juos čia – į senelių žemę – atitempė sūnus Rokas. „Atvažiavo iš Vilniaus, nutarė, kad ūkininkaus, pats viską daro ir kuria, – sūnumi džiaugiasi mama. – Mums visiems iš pradžių buvo šokas, kaip miesto vaikas taip sugalvojo.“
Ateityje Rokas ruošiasi perimti visą tėvų ūkį, tad šiuo metu augina česnakus. Vilniaus kolegijoje šiemet baigs agroverslo technologijų specialybę. Kolegijoje labai geri dėstytojai, užsimezgę glaudūs santykiai.
Jaunasis ūkininkas labai patenkintas studijomis, gauna puikių patarimų, gali konsultuotis su dėstytojais ir po paskaitų. Be to, mokosi ištęstinėse studijose kartu su kitais jaunaisiais ūkininkais, tad ir tarpusavyje gali pasitarti, pasišnekėti aktualiomis temomis.
„Lietuvoje problema ta, kad ekologija nelabai kam įdomi. Pavyzdžiui, vienas didžiųjų prekybos centrų per savaitę nuperka itin mažą kiekį ekologinių česnakų. Aš iš ūkio tiesiai žmonėms parduodu daugiau, – pateikia pavyzdžius Valdas.
Jis teigia, kad problema yra kaina: „Bet ne mes ją užkeliame. Mes atiduodame atrinktus ir supakuotus euru brangiau negu ne ekologinius česnakus, tad kodėl taip stipriai kaina pakyla klausti reikėtų ne mūsų. Žmonės eina į turgų ir perka daržoves, nors nežino kaip ir kur jos augintos. Tragedija, kad daržoves, kurių sandėliavimo laikas ilgesnis, vežame iš kitų šalių.“
V. Burnys mano, kad mūsų šalyje vis dar trūksta švietėjiškos veiklos. Be to, silpnai veikia lobistinė jėga, kuri ekologiją Lietuvoje skatina ir populiarina. Daug kas laikosi žmonių sąmoningumu.
„Mes atvažiavome ūkininkauti iš miesto, nes pasižiūrėjome, kas darosi aplinkui chemizuotuose ūkiuose. Nenoriu valgyti produktų, kai matau, kaip stipriai jie apdorojami chemikalais. Mums svarbu, kad žmonės suprastų, jog ekologiškas maistas – tai ne tik gamtos, bet ir žmogaus, jo sveikatos saugojimas“, – entuziastingai nusiteikęs V. Burnys.
Įdomybės apie moliūgus
- Maistinis, pašarinis, prieskoninis ir vaistinis augalas.
- Moliūgai buvo auginami Meksikoje dar 300 metų prieš mūsų erą. Iš Amerikos, Teksaso valstijos, kur jie buvo pradėti kultivuoti, moliūgai pateko į Europą. Dabar plačiai auginami visuose žemynuose.
- Liaudies medicinoje vartojamos šviežios moliūgų sultys padeda gydyti kepenų ir inkstų ligas.
- Juos labai naudinga valgyti sergant ateroskleroze, nes padeda iš organizmo pašalinti cholesterolį.
- Sėklų milteliai ir jų nuoviras vartojami kaspinuočiams ir askaridėms iš žarnyno varyti.
- Moliūgo vaisių minkštimu gydomi nudegimai, pažeista oda, egzema, dedervinės, ruošiamos veido kaukės.
- Į Gineso rekordų knygą įrašytas sunkiausias moliūgas sveria 1 190,49 kg (2 624,6 svaro). Jį 2016 m. užaugino Mathias Willemijns (Belgija).
- 2018 m. didžiausią JAV istorijoje moliūgą užaugino Steve Geddes iš Boskaveno (Naujasis Hampšyras). Jo moliūgas svėrė 2 528 svarus (1 146,68 kg).
- Visame pasaulyje ypač populiarios Džoanos Rouling (Joanne Rowling)knygų serijos apie Harį Poterį veikėjai Ronis, Hermiona ir Haris kūrinyje dažnai malšina troškulį moliūgų sultimis.
MŪ inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Ekologiškus šaltalankius lengva auginti, produkcija populiari
2024-11-22 -
Paramos visiškai pakako ketvirtadaliui pareiškėjų
2024-11-21 -
Kaip pasėliai pasitinka žiemą skirtinguose Lietuvos rajonuose
2024-11-21
Skaitomiausios naujienos
-
Nustatyti tiesioginių išmokų dydžiai už 2024 metus
2024-11-15 -
Žemdirbiai galės įsigyti besiribojančią žemės ūkio paskirties žemę
2024-11-13 -
Skelbiami nauji pelkių ir natūralių pievų žemėlapiai
2024-11-08
(0)