Kaunas. Šilauogės jau sukrovusios pumpurus ir dabar labai aiškiai matyti, kurios šakelės yra gyvybingos, o kurios ne. Tereikia šiek tiek laiko, atidumo ir aštrių sodo žirklių, kad šilauogių krūmai būtų tinkamai paruošti naujam vegetacijos sezonui.

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos docentė Elena Survilienė sako, kad didelio mokslo tinkamai išgenėti šilauoges nereikia. Pirmiausiai nugenimos visos senos, nudžiūvusios, apšalusios šakos. Taip pat tos, kurios gula ant žemės. Paliekamos tik tvirtos, sveikos atžalos. Visos apdžiūvusios, nesprogstančios šakelės pašalinamos iki sveikos dalies. Smulkutės šoninės šakelės be žiedinių pumpurų gali būti nubraukiamos tiesiog ranka, nes jos yra trapios ir lengvai nubyra.

„Genėjimas yra vienas pagrindinių būdų palaikyti šilauogių krūmų sveikatingumą, taip galime padėti krūmui apsivalyti nuo daugelio stiebo ligų. Būtina praretinti ir krūmo vidurį, kad pernelyg nesutankėtų, nes tada nukenčia derėjimas“, - pabrėžia E. Survilienė.

Jei pavasarį matyti, kad šilauogės neduoda naujų atžalų, reiškia, kažkas augalui negerai. Greičiausiai – netinkamo rūgštumo augimo terpė (šilauogėms tinkamas dirvos pH yra 4,5-5), nes tada augalas negali pasisavinti maisto medžiagų. Mėgėjai turėtų paieškoti sodo prekių parduotuvėse specialių rūgštinančių skysčių – juo rūgštinamas laistymui naudojamas vanduo.

Per vegetacijos sezoną reikia nuolat stebėti, ar nėra dėmių ant lapų ir pakitimų ant uogų (ar jos nesubliuškusios, ar nėra dėmelių, oranžinių taškelių), nes tai taip pat signalizuoja apie galimas ligas.

Šilauogių kenkėjai – žiemsprindžiai, lapsukiai, žieduotieji verpikai, erkės, skydamariai, amarai. Registruoti insekticidai yra tik profesionaliam naudojimui, o mėgėjams patarimas vienas: tikrinti augalus ir pastebėtus kenkėjus naikinti tiesiog mechaniškai (vikšrus nurinkti, sutraiškyti). Galima nupurkšti kalio muilo tirpalu, augaliniais ekstraktais.

Šį pavasarį labai aiškiai matyti problemos tuose soduose, kur šilauogės pernai per sausringą vasarą buvo nelaistomos – krūmai labai susilpnėję, daug išdžiūvusių šakų.

Dabar pats laikas mulčiuoti šilauogių krūmus rūgščiomis durpėmis – reikėtų užberti apie 10 cm storio durpių sluoksnį. Durpės turi būti labai purios, stambios frakcijos. Galima mulčiavimui naudoti ir pjuvenas, bet tik spygliuočių medžių. Jei mulčiuojama pjuvenomis, tai reikėtų šiek tiek daugiau patręšti azotu.

„Labai lengva suprasti, kada šilauogių krūmams trūksta azoto. Jei vasarą, birželio mėnesį, lapai darosi raudoni – tai rodo azoto trūkumą“, - paaiškina mokslininkė Elena Survilienė

Šilauogės turi daug šakotų šaknų, bet išsidėsčiusios jos sekliai. Šaknyse beveik nėra šakniaplaukių, todėl mitybines funkcijas atlieka smulkiosios šaknelės.

„Šilauogėms reikia azoto, kalio, fosforo, kalcio, magnio, geležies – kaip ir visiems kitiems augalams. Auksinė taisyklė mėgėjams – geriau šilauoges tręšti ne vieną kartą, bet trąšų normą išskirstyti per 2-3 kartus“, - akcentuoja E. Survilienė. Trąšos išbarstomos aplink augalus, šiek tiek sumaišant jas su dirvožemiu. Patręšus būtina palaistyti.

Kitos trys svarbios taisyklės: netręšti mėšlu, netręšti per daug ir būtinai mulčiuoti pokrūmius. Kodėl netinka tręšti organinėmis trąšomis – galvijų ar paukščių mėšlu? Priežastis – per aukštas pH (7,5-9), kas šilauogėms netinka, nes tokioje terpėje augalai negali pasisavinti maisto medžiagų. Dėl maisto medžiagų trūkumo augalai arba sirgs, arba sunyks. Mėšlas tinka tik tuo atveju, jei šilauogės auga labai rūgščioje dirvoje arba naudojamas rūgštus kompostas.

Tręšti geriau mažiau nei per daug, Galima naudoti kompleksines trąšas, specialiai skirtas šilauogėms, pagal ant pakuotės esančius nurodymus. Pigesnis sprendimas amonio nitratas - šaukštas 1 kv. m balandžio pabaigoje - gegužės pradžioje (prieš žydėjimą), po to dar šaukštas birželio viduryje.

Ir būtina nepamiršti, kad mulčiavimas - tai svarbiausia šilauogių priežiūros dalis. Idealu, jei mulčiui naudojamos durpės nuolat papildomos tokiomis medžiagomis kaip žievė, pjuvenos, kankorėžiai, lapai, spygliai.

E. Survilienė dar atkreipia dėmesį, kad šilauogės (kaip viržiai, rododendrai bei azalijos) priklauso erikinių augalų šeimai (Ericaceae - viržiniai) ir labai teigiamai reaguoja į vadinamąją mikorizinę vakcinaciją. Specialiai „implantuota“ į dirvą grybiena lemia geresnį maistinių medžiagų prieinamumą, pasisavinimą, padidina šaknų absorbuojamąją paviršių, palengvina vandens pasisavinimą, ir tai turi teigiamą poveikį šilauogių augimui, žydėjimui, derėjimui, sumažina augalų jautrumą sausroms, netinkamam dirvožemio pH ir padidina atsparumą per dirvą plintančioms ligoms.

MŪ inf.