Lazdijų r. Veisiejų technologijos ir verslo mokykla vienintelė Lietuvoje rengia žemės ūkio gamybos verslo darbuotojus, kurių specializacija - mėsinių galvijų auginimas. 2016 metų pavasarį bus išleista pirmoji šios programos absolventų laida. Mokslas trunka dvejus metus. Tarp moksleivių yra baigusių 12 klasių ir vyresnių.

Naujoji programa, kaip sakė  Veisiejų technologijos ir verslo mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymui  Romas Makauskas, atsirado įgyvendinant Lazdijų rajono savivaldybės strategiją dėl mėsinių galvijų auginimo. Mėsinių galvijų aubrakų auginimo idėją Lazdijų krašto atstovams pasiūlė prieš kelerius metus rajone viešėjęs Vokietijos ūkininkas, mėsinių galvijų augintojas Ernstas Friedrikas Baumeris.

Savo viešnagių rajone metu jis sugebėjo įtikinti rajono valdžią, kad nederlingose čionykštėse žemėse galima pasiekti puikių rezultatų auginant ištvermingos veislės mėsinius galvijus aubrakus. Rajono meras Artūras Margelis pasisako už šį verslą, nes yra įsitikinęs, kad sparčiai senstantį ir tuštėjantį Lazdijų kraštą gali išgelbėti suklestėję aubrakų augintojai. Tuo tikslu Lazdijų rajone  įgyvendinamas mėsinių galvijų auginimo projektas „5000 aubrakų Lazdijams". Lazdijų rajono savivaldybė ir Vokietijos ūkininkas Ernstas Friedrikas Baumeris įsteigė ir VšĮ „Darbo vietų kūrimo fondas", kuris vykdo švietėjišką veiklą, stengiasi pritraukti ES lėšas aubrakų auginimo įdėjai realizuoti.

Pasiteisino nauja mokymo formą - pameistrystė

„Kuriant Mėsinių galvijų augintojo programą mokyklai buvo iškilęs opus klausimas - praktinio mokymo bazė. Turime nenaudojamas fermas, kitus pastatus, bet visi jau seni. Norint juose įkurti minėtą bazę, būtų reikėję didžiulių investicijų, todėl nusprendėme pasirinkti pameistrystės formą", - sakė R. Makauskas.

Lietuvoje dar palyginti  nauja profesinio mokymo formą - pameistrystė, kai darbuotojo rengimas vyksta realioje darbo vietoje, pasiteisino. Moksleiviai tam tikrą laiką studijuoja teorinius dalykus, o paskui susipažįsta su praktiniais dalykais pas rajono ūkininkus (meistrus). Pirmakursiai per metus 400 valandų mokosi teorinius dalykus, o praktikai skirta 1000 valandų. Visos jų programos modulinės. Antrakursiai turi tiek pat teorinių užsiėmimų, o praktinių šiek tiek mažiau - 800 valandų. Studentus (pameistrius) padirbėti savame ūkyje priima nemažai rajono ūkininkų: Ignas Baltuškonis, Alma Rutkauskienė, Domantas Margelis, Remidas Jungevičius, Nerijus Narauskas, Kęstutis Gausa, Virginijus Kukučionis ir kiti. Jiems, meistrams, mokykla planuoja organizuoti mokymus, kuriuose įgis pedagoginių bei psichologinių žinių. Baigę mokymus ūkininkai taps meistrais.

Veisiejų technologijos ir verslo mokyklos direktorė Laimutė Vaitiekūnienė bei direktoriaus pavaduotojas ugdymui Romas Makauskas džiaugėsi, kad naujoji specialybė šiemet ypač išpopuliarėjo

Mėsinių galvijų augintojo specializacija labai panaši į Ūkininko mokymo programą, kuri buvo dėstoma daug metų, bet nuo 2005 -ųjų nebeliko norinčiųjų studijuoti. Naujojoje programoje išliko visi pagrindiniai žemės ūkio dalykai: augalininkystė, gyvulininkystė,  mechanizacija, buhalterinė apskaita, ekonomikos pagrindai. Moksleiviai mokomi dirbti su žemės ūkio technika ir atlikti nesudėtingus technikos remonto darbus. Ypač didelis dėmesys skiriamas mokymui parinkti reprodukcijai ir produktyvumui tinkamus mėsinius galvijus, sudaryti pašarų racionus.

Auditorijose  - jaunieji ūkininkai

Šiemet nauja specialybė pasirodė esanti „ant bangos" - į pirmą kursą jau įstojo net 30 būsimųjų mėsinių galvijų augintojų. Kaip sakė šio kurso moksleivių auklėtoja Vida Alšauskienė, tarp pirmakursių, Lazdijų rajono atstovų, mokosi ir vienas alytiškis. „Tai tikrai motyvuoti žmonės, dirbantys savo ar savo tėvų ūkiuose, besirengiantys ateityje juos perimti. Kai kurie jau anksčiau baigę mokslus. Štai ūkininkai Evaldas Dzevyžis baigęs kolegiją, Povilas Dzevyžis įgijęs statybininko profesiją, Dovilė Zelenkienė, dirbanti Nerijaus Narausko ūkyje,  baigusi aukštuosius mokslus, turi magistro kvalifikaciją. Jie  - tikri žemės fanai", - teigė V. Alšauskienė. Jauniesiems ūkininkams šis mokslas yra didelis pliusas, nes dalyvaujantys įvairiuose ES projektuose ir siekiantys paramos, jie gauna nemažai papildomų balų.

Antrakursis Lukas Jakutis su tėčiu ūkininkauja Petravičių kaime, kur vysto pieno ūkį: laiko 20 melžiamų karvių ir 20 prieauglio. Mažos pieno supirkimo kainos, anot jo,  verčia galvoti apie mėsinių galvijų auginimą. „Anksčiau, kai dar buvo gyva mama, iš pieno darydavome sūrius, varškę, sviestą. Šiuos produktus visi mielai pirko, atvažiuodavo pasiimti ir iš namų. Tada vertėmės tikrai neblogai.  Dabar pieno produktų jau negaminame, taigi kritus pieno kainoms, verstis tapo kur kas sunkiau", - teigė Lukas. Jis rengiasi perimti iš tėčio ūkį. ir yra nusprendęs kurtis tėviškėje. Galbūt atsisakęs pieno ūkio, užsiims mėsine galvijininkyste.

Dėstytoja Lina Navickienė su antro kurso moksleiviais  Luku Jakučiu ir Vidu Dumbliausku

Kitas antrakursis  - ūkininkas Vidas Dumbliauskas iš Žemaitkiemio kaimo - teigė valdantis 64 ha žemės. Jis užsiima pienininkyste, mėsine gyvulininkyste, laiko mišrūnus - daugiausia limuzinus. Savo reikmėms augina javus. Vidas džiaugėsi, kad jam ūkininkauti padeda Lenkijos lietuviai. Jie turi modernią techniką, kuria apdirba žemę, pasėja ir nupjauna javus, nušienauja pievas. Sakė esantis labai patenkintas jų darbu. Taigi pats V. Dumbliauskas tvirtino negalvojantis pirktis daug technikos. Jis  irgi nežada apleisti savo ūkio, ateityje mąsto auginti ne tik mišrūnus, bet  ir aubrakus. „Noriu įgyti daugiau ūkininkavimo teorinių bei praktikos žinių. Jų niekada nebūna per daug. Visuomet reikia stengtis tobulėti", - sakė V. Dumbliauskas.

„Pirmo kurso moksleiviai - tikri žemės fanai", - teigė jų auklėtoja Vida  Alšauskienė

Veisiejų technologijos ir verslo mokyklos direktorė Laimutė Vaitiekūnienė džiaugėsi, kad naujoji specialybė pastaraisiais metais ypač išpopuliarėjo, sulaukta beveik triskart daugiau moksleivių nei praėjusiais metais. „Kadangi yra paklausa, tai ir tenkiname norinčiųjų mokytis poreikius. Įgyvendiname palankią mokymo formą - pameistrystę. Jei rajone bus auginama daugiau aubrakų, ir mokinių turėsime pakankamai", - sakė direktorė. Anot jos, idėja nederlingose rajono žemėse auginti minėtus galvijus yra išties gera, bet įgyvendinti projektą „5000 aubrakų Lazdijams" tikrai nėra lengva.

MŪ inf.