Kaunas rugsėjo 7 d. Jau keletą metų pabrėžiama, kad mėsinė galvijininkystė labai perspektyvi šaka ir jai vystyti mūsų šalyje yra tinkamos sąlygos. Šiais metais Lietuvoje auginama apie 100 tūkstančių mėsinių galvijų, tačiau norint užsitikrinti pelningas eksporto galimybes, šis skaičius gerokai per mažas.

Kaip būtų galima skatinti mėsinės gyvulininkystės ūkių konkurencingumą, kokiu keliu turėtų eiti šalies ūkininkai, atsakyti bandyta vakar prasidėjusioje dviejų dienų tarptautinėje konferencijoje. Mėsinės galvijininkystės raidos tendencijas, problemas ir iššūkius pristatė Latvijos, Estijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Šveicarijos mėsinių galvijų augintojų asociacijų atstovai.

Prioritetiniai darbai - veislininkystė

Mėsinės galvijininkystės plėtojimo Lietuvoje pradininkas LSMU Veterinarijos akademijos profesorius Česlovas Jukna apgailestavo, kad kai kurie ūkininkai, turėdami mažas bandas ir neįžvelgdami šios šakos perspektyvų, gyvena šia diena ir selekcijai neskiria reikiamo dėmesio. Jo žodžiais, mėsinės galvijininkystės raida ir plėtra be veislininkystės tiesiog negalima ir jei šis darbas nebus atliekamas dabar, po kokių 5-7 metų bus prarastos visos galimybės.

„Juk kiekvienas augintojas nori, kad karvė būtų ilgaamžė, visli, gerai išsivysčiusi, lengvai veršiuotųsi, kad prieauglis būtų tinkamo priesvorio, o skerdenos atitiktų aukščiausius vertinimo kriterijus. Visi šie rodikliai ekonomiškai pagrindžiami, išreiškiami pinigais, todėl jei selekcijos nevykdysime, didelio pelno tikėtis neverta", - pastebėjo Č. Jukna.

Profesorius pabrėžė, kad sudarant selekcines programas svarbus vaidmuo tenka gyvulių veislinės vertės nustatymui, kurį turėtų atlikti specialistas. Nors Lietuvoje yra tik 5000 grynaveislių mėsinių karvių, tačiau atsivežant jas iš skirtingų šalių, kur vykdyta selekcija nevienodomis kryptimis, paplito įvairių tipų gyvuliai. Daugiausia gyvulių importuota iš Vokietijos, Prancūzijos, Švedijos, Airijos, šiek tiek iš Danijos, Austrijos, Belgijos, Olandijos ir Estijos.

„Nustatyti 4 šarolė, 3 limuzinų, aubrakų, keli angusų tipai. Tad veislių selekcijos programas reikėtų sudaryti labai atsakingai, atsižvelgiant į turimus tipus, genetinius resursus, numatant gerinimo kryptis", - sakė Č. Jukna pabrėždamas mėsos kokybės gerinimo svarbą.

Kad būtina vykdyti selekciją mėsos gerinimo kryptimi, sutiko ir Estijos mėsinių galvijų augintojų atstovas Ilmaras Kalas (Ilmar Kallas). Be to, jis pridūrė, kad vienas svarbiausių veislininkystės darbų Estijoje - grynaveislių gyvulių bandų gryninimas.

Estijoje šiuo metu auginama per 52 tūkst. mėsinių galvijų ir jų skaičius kasmet auga apie 13-15 procentų. Vienas svarbiausių ypatumų tai, kad šalyje mėsinei galvijininkystei plėtoti maksimaliai išnaudojamos kitoms žemės ūkio sritims netinkamos vietovės - daugiausia mėsinių galvijų auginama salose.

Neišnaudotas nederlingų žemių potencialas

Pasiremti Estijos patirtimi Lietuvos ūkininkus kvietė Lietuvos mėsinių galvijų augintojų ir gerintojų asociacijos direktorius Darius Dzekčiorius. Jis pastebėjo, kad Lietuvoje visgi daugiausia mėsiniai galvijai auginami derlinguose kraštuose, o mažiau palankių ūkininkauti žemių potencialas mėsinės gyvulininkystės plėtrai beveik neišnaudojamas. Neatsižvelgia augintojai į turimas sąlygas ir rinkdamiesi mėsinių galvijų veisles.

Apžvelgdamas mėsinės galvijininkystės situaciją mūsų šalyje D. Dzekčiorius kaip vieną svarbiausių tikslų išskyrė grynaveislių ir mėsinių galvijų skaičiaus didinimą, formuojant tvirtą grynaveislių galvijų branduolį.

Svarbi rinka - Rusija ir Kazachstanas

Saksonijos-Anhalto atstovas Gernotas Polas (Gernot Pohl), pristatydamas Vokietijos mėsinių galvijų veislininkystės kryptis, pastebėjo, kad iki šiol šalyje per mažas dėmesys buvo skiriamas karvių reprodukcinėms savybėms. Tai tapo ypač aktualu, augant veislinių gyvulių paklausai.

G. Polo žodžiais, 5-6 metams dideles galimybes mėsinių galvijų augintojams atveria Rusijos ir Kazachstano rinkos. Šių valstybių vyriausybės remia ir skatina mėsinės gyvulininkystės plėtrą, tad veislinių gyvulių poreikis didėja. „Tokių didelių rinkų poreikiams patenkinti Vokietija, Prancūzija ir Baltijos šalys turėtų susivienyti ir taip pelningai uždirbti", - mėsinės galvijininkystės plėtros viziją atskleidė G. Polas.

Konferencija „Mėsinė galvijininkystė - konkurencingumo skatinimo galimybės" šiandien bus tęsiama ūkininko Petro Kairio ūkyje Anykščių rajone.  

MŪ inf.