Vilnius. Patvirtintomis Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 metų programos priemonės „Ekologinis ūkininkavimas" įgyvendinimo taisyklėmis per daug nesidžiaugiama. Nors Žemės ūkio ministerija jas ruošė kartu su socialiniais partneriais, atstovavusiais ūkininkų interesams, tobulinti yra ką.

Lietuvos ekologinių ūkių asociacijos (LEŪA) pirmininkas Saulius Daniulis kaip vieną pagrindinių priežasčių, dėl ko ekologinių ūkių savininkai jaučiasi it musę kandę, įvardija tai, jog lėšų priemonei „Ekologinis ūkininkavimas", kaip, beje, ir kitoms priemonėms 2014-2020 metų programoje, skirta mažiau lėšų.

„Jeigu norime pasiekti tikslą, turime finansuoti ir skatinti. O mūsų ūkininką norima apkrauti tik kuo didesniais įsipareigojimais. Visoje Europoje yra kompensuojamos išlaidos, kurios patiriamos dėl to, kad ūkininkaujama ekologiškai. Faktas, kad čia daug mažesnis ir uždarbis. Jeigu intensyviau neremsime šios srities, nepritrauksime norinčių ekologiškai ūkininkauti", - įsitikinęs S. Daniulis.

„Sudėtinga esant ribotiems finansiniams ištekliams užtikrinti naujų ūkių atėjimą į ekologinę gamybą. Šiuo metu ekologiniai plotai nesudaro nė 6 proc. visų žemės ūkio naudmenų, tad juos plėsti būtina. Beje, reikalinga ir šio itin svarbaus sektoriaus plėtros strategija ilgesniam laikotarpiui," - antrina Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininkas Saulius Bucevičius.

Sankcijos problemų neišspręs

LEŪA pirmininko S. Daniulio nuomone, daugiau dėmesio kuriant paramos taisykles reikėjo skirti ne sankcijoms, bet šviečiamajai veiklai, nes ekologiškai ūkininkauti imasi net nieko neišmanantys apie ekologiją.

„Daugelis galvoja, kad taip dirbti galima be mokslo, be praktikos, be žinių bagažo, be supratimo, kas yra tausojantis ir ekologinis ūkininkavimas. Turėtų būti daugiau mokoma ir konsultuojama, o ne baudžiama. Mūsų valdžia vis dar nenori pripažinti, kad ūkininkavimas yra didelis darbas ir didelis mokslas, ir vien kursų tam neužtenka. Sankcijos visų problemų neišspręs", - sako S. Daniulis, pasidžiaugdamas iškovotais naujo paramos etapo palengvinimais.

2007-2013 metų programoje ūkininkai buvo įpareigoti per penkerius metus nemažinti ploto daugiau kaip 3 procentus, o dabar išsiderėta galimybė veiklą sumažinti iki 10 procentų. Ūkininkams tai didelis pasiekimas, nes nuomojantis žemę pasitaiko, kad sutartis nutraukiama, o tada jau laukia sankcijos.

Dialogo nesurado

Lietuvos ekologinių mėsinių galvijų augintojų asociacijos direktorius Arūnas Rutkauskas apgailestauja, kad po ilgų debatų ir dialogo paieškų, galvijų augintojams savo tiesos įrodyti nepavyko. Paramos taisyklėse nurodytas reikalavimas vienam gyvuliui skirti 1,5 ha privers asociacijos narius mažinti gyvulių bandas, o tai atsilieps bendram gyvulių skaičiui.

„Mūsų ekologinių ūkių daugiau yra nederlingose žemėse. Čia ir 2 ha vienam gyvuliui yra mažai, dabar beliko pusantro. Yra ūkių, kurie tikrai negali augalininkystės plėtoti, vienintelė išeitis -gyvulininkystė, o kadangi pieniniams galvijams reikalingas geresnis pašaras, žmonės daugiau renkasi mėsinę gyvulininkystę, tačiau šiandien jau net tą mėsinį sunku išlaikyti. Ūkininkams yra galimybė atsisakyti ekologinio ūkio. Taip greičiausiai ir įvyks", - prognozuoja A. Rutkauskas.

Prie taisyklių sugrįš

„Ekologinio ūkininkavimo" įgyvendinimo taisyklėse likę nuostatų, kurios dar bus diskutuojamos ir keičiamos . Pasak LEŪA pirmininko S. Daniulio, paramos taisyklės pradėtos ruošti šiek tiek per vėlai, tad yra tam tikrų niuansų, kuriuos reikėtų papildyti ar pakeisti.

„Kai kuriais atvejais paramos taisyklės prieštarauja ekologinio žemės ūkio taisyklėms. Jeigu žemdirbys dalyvauja paramos priemonėje, taisyklės vienokios, jeigu nedalyvauji - kitos. Taip neturėtų būti. Vienos taisyklės draudžia trejus metus auginti tą pačią kultūrą tame pačiame lauke, o 2 metus leidžia. Ekologiškai ūkininkaujant tai normalu, galima taip daryti. O štai paramos taisyklėse nurodyta, kad tas pats augalas kiekvienais metais turi būti auginamas skirtinguose plotuose. Panašių niuansų pasitaiko, bet su ministerija buvome sutarę, kad po pavasario darbų prie kai kurių punktų dar grįšime," - sako LEŪA pirmininkas.

ŽŪM dėmesys gamybai

„Kalbant apie Lietuvos ekologinio sektoriaus aktualijas, norėtųsi, kad ekologinis ūkininkavimas nebūtų tik aplinką tausojanti gamybos sistema, bet labiau orientuotųsi į produkcijos gamybą, didėtų ekologinės gamybos ūkių veiklos efektyvumas ir konkurencingumas. Neatsitiktinai ir Europos Komisija šiuo atžvilgiu pakeitė požiūrį, naujajame finansiniame laikotarpyje atsiedama ekologinį ūkininkavimą ir agrarinės aplinkosaugos veiklas bei numatydama atskirus finansinius išteklius", - Žemės ūkio ministerijos poziciją paaiškino Visuomenės informavimo skyriaus vyriausioji specialistė Jurga Vaičiūnė.

ŽŪM nuomone, kompensacinės išmokos už ekologinį ūkininkavimą turi būti siejamos su produkcijos užauginimu ir pateikimu rinkai. Kitas svarbus klausimas yra užtikrinti, kad žemdirbių užauginta ekologiška žaliava pasiektų vartotoją perdirbta ir paruošta vartojimui būtent kaip ekologiška. Deja, šiandien statistika rodo, kad dalis ekologiškos produkcijos pateikiama rinkai kaip įprastinė.

„Dažnai iš žemdirbių girdime, kad nėra pakankamai ūkio subjektų, kurie galėtų perdirbti ekologišką žaliavą. Siekdami  išspręsti šią problemą, skatinsime pasinaudoti naujojo finansinio laikotarpio lėšomis - Lietuvos kaimo plėtros 2014-2020 m. programoje ekologiškų produktų perdirbimo projektams numatomas didesnis paramos intensyvumas nei perdirbantiems įprastinius produktus.

Šiuo metu Europos Taryboje diskutuojama dėl naujojo ekologinės gamybos reglamento, kuris palies ir Lietuvos žemdirbius. Reikia pripažinti, kad šalys nevienodai vertiną šį naująjį projektą. Pavyzdžiui, Europos Komisijos pateiktame siūlyme akcentuojama būtinybė ūkininkauti visoje valdoje laikantis tik ekologinio ūkininkavimo reikalavimų. Manau, kad to turėtų siekti ir Lietuvos ūkiai", - teigia ŽŪM.

MŪ inf.