Babtai (Kauno r.). Lietuvos ūkininkai 2022 m. vangiai dalyvavo ūkio modernizavimo projektuose ir neišnaudojo maždaug trečdalio tam numatytų paramos lėšų. Nacionalinė mokėjimo agentūra (NMA) tikina, kad mažėjo ir patikrų skaičius.

NMA vyresnysis patarėjas Jonas Pupius Lietuvos pieno gamintojų asociacijos (LPGA) tarybos posėdyje pateikė informaciją apie paramą, skirtą ūkiams modernizuoti, ir ūkių, dalyvaujančių projektuose, patikrų statistiką.

Infliacija, energetikos išteklių kainų šuolis, neužtikrintumas buvo pagrindinės priežastys, dėl kurių dalis ūkininkų nesiryžo investuoti.

„Šie metai pateikė iššūkių dėl rinkos sukrėtimų, dar nesibaigęs pokovidinis laikotarpis, tad skelbti trys investicijų į žemės ūkio valdas paraiškų surinkimai. Visiems skirta 180 mln. Eur, gauta daugiau nei 450 paraiškų, prašoma suma siekė 123 mln. Eur – mažiau nei numatyta išdalyti“, – reziumavo J. Pupius.  

Aktyviausiai investicijų į žemės ūkio valdas projektuose dalyvavo pieno ūkiai, pateikę 140 paraiškų 55,4 mln. Eur sumai. Jiems numatyta daugiausia paramos – 94 mln. Eur, tad beveik 40 mln. Eur liko rezerve. O šiuo metu sudarytų sutarčių suma siekia 23 mln. eurų.

Mėsinės gyvulininkystės ir kiti gyvulininkystės ūkiai pateikė 120 paraiškų už 21,8 mln. Eur – taip pat neišnaudojo visų skirtų lėšų (30,2 mln. eurų).

J. Pupius pabrėžė, kad 2022 m. NMA vykdomų patikrų, palyginti su praėjusiais metais, vyko mažiau. 2021 m. patikrų buvo daugiau, nes kai kurios jų neatliktos pandemijos laikotarpiu dėl karantino.

Šiemet patikros vyko pagal 7 investicines priemones (neskaičiuojant plotinių paramos priemonių). Daugiausia – 6 492 patikros – vykdytos pagal 2014–2022 m. KPP. Tikrintojų sulaukė ir 193 ūkiai, gavę nacionalinę paramą.   

Pieno ūkiuose, kurie gavo paramą ūkiui modernizuoti, patikrų, palyginti su 2020 m., mažėjo. „Aišku, tai susiję ir su mažesniu projektų skaičiumi, bet neigiamų patikrų rezultatų pieno ūkiuose irgi buvo mažiau. Tai rodo, kad ūkiai tampa pažangesni, vis geriau prisitaiko prie reikalavimų“, – sakė J. Pupius.

Daugiausia patikrų atliekama mėsinės gyvulininkystės ūkiuose ir, anot NMA patarėjo, neigiamų patikrų rezultatų procentas yra vienas aukščiausių.

Kalbant apie plotinių paramos priemonių patikras, jų procentas nuo 8,3 proc. (10 612) 2018 m. krito iki 3 proc. pandemijos laikotarpiu (4 422 – 2020 m., 4 317 – 2021 m.).

J. Pupiaus teigimu, šių metų birželį Europos Komisijos auditas atsiuntė pastabą, kad patikrų skaičius turi siekti 5 proc., tad šiemet teko padidinti jų skaičių iki 5,9 proc. (6 967), bet vis tiek patikrų buvo 26 proc. mažiau negu 2019 metais (9 432).

NMA vadovas Aleksandras Muzikevičius teigė, kad agentūra šiuo metu peržiūri besidubliuojančias funkcijas tarp institucijų, taip pat derasi su Aplinkos ministerija, kad atsisakytų perteklinių vizitų į ūkius, dėl ko ūkininkai jau seniai reiškė priekaištus.