Šiaulių r. Ant lietuvių stalo vietos atsiranda ne tik tradicinėms daržovėms. Devintus metus Šiaulių rajone šparagus auginanti ūkininkė Jurgita Krištopaitienė, sako, kad ši vertinga pavasarinė daržovė jau ir Lietuvoje atrado savo valgytoją.

Palyginus su ūkininkavimo pradžia, kai pirkėjams reikėdavo aiškinti, kas čia ir kaip valgyti, dabar jau yra gerokai daugiau norinčių šių traškių ūglių. „Pasikeitė žmonės. Jau yra tokių, kurie ir patys nori auginti, savame darže turėti lysvelę šių daržovių. Tad jei jau į savą daržą priima, vadinasi, pripažino ir įvertino šią daržovę", - pasakoja J. Krištopaitienė, tvirtindama, kad paklausos stoka skųstis negalinti.

Ūkio laukuose, maždaug trijų hektarų plote stiebiasi žaliųjų Steniva ir Vesidas bei baltųjų (dar vadinamų karališkų) Backlins šparagų ūgliai. Anot J. Krištopaitienės, su šiomis veislėmis jie jau įpratę dirbti, veislės geros, tad ir keisti nesinori.

Žalieji šparagai stiebiasi lygiame paviršiuje, tuo tarpu baltieji ūgliai auga aukštose lysvėse, dar apdengti ir specialia dvipuse plėvele. Paprastai plėvelė dengiama juoda puse į viršų - taip ūgliai saugomi nuo pažaliavimo, suteikiama papildomos šilumos. Jei dienos labai karštos, plėvelė būna apverčiama ir tuomet jau baltoji pusė saugo augalus nuo perkaitimo. Maistui vartojami 20-30 cm ūgliai.

Šparagų sezonas gana trumpas - derlius imamas apie porą mėnesių: maždaug nuo balandžio pabaigos iki Joninių. Tačiau šis pavasaris šaltokas, tad derlius iš Krištopaičių laukų praėjo keliauti kiek vėliau nei įprasta, o ir dabar ūkininkai atidžiai domisi meteorologų prognozėmis.

Pernai nemaža dalis derliaus nukentėjo nuo pavasarinių vėlyvų šalnų, tad kol kas J. Krištopaitienė nedrįsta prognozuoti šiųmečio derliaus

„Nežinome, kiek gali būti šiais metais, nes pernai prognozavome ir... nušalo. Ir šiemet dar neaišku. Štai buvo graži, net karšta diena, kai viskas puikiai ėmėsi. O kita diena vėsesnė - ir iškart pasijuto, kad neauga... Devyni laipsniai jiems jau - šalta, tiesiog stovi vietoj", - pasakoja apie išskirtinę daržovę ūkininkė, norinti tikėti, kad gal šiemet jų laukus šalnos aplenks, nes šparagai jau gražiai sudygę, aukštoki ir šaltis jiems labai pakenktų.

Švieži šparagai turi būti traškūs, sultingi, neplaušėti, gana minkšta odele, žirnių ar riešutų skonio. Todėl gurmanai visose šalyse labai laukia vietinio derliaus, kai ant stalo keliauja ką tik iškasti ūgliai, nes ne sezono metu prekybos vietose galima rasti tik importuotų, turėjusių ištverti ilgą kelionę, dažnai kiek pavytusių, sumedėjusių. Ši daržovė ypač populiari Vokietijoje ir Danijoje. Beje, būtent darbas Danijoje, viename stipriausių tos šalies ūkių, Krištopaičius pastūmėjo tokį ūkį steigti ir Lietuvoje.

Krištopaičių produkcijos galima rasti šalies parduotuvėse, kartais tiesiai iš ūkio perka pavieniai asmenys, šparagai iš šio ūkio pristatomi ir į restoranų virtuves.

Ūkyje tvarkosi patys šeimos nariai, tačiau sezono metu pasitelkiama bent porą pagalbininkų. Nuėmimas, rūšiavimas, pakavimas - visa tai reikalauja rankų darbo.

 „Bandome užsiimti tuo, ko dar nėra. Turime rasti savo nišą. Dabar gyvename šia diena, žiūrime, kad viskas pavyktų šiandien, o žiemą jau galvosime ir planuosime toliau", - ateities planų neišduoda ūkininkė.

Be šparagų Krištopaičiai dar augina apie tris hektarus žinių, o maždaug pusė hektaro užsodinta rabarbarais. Šiemet jų lauką ketinama išplėsti iki hektaro. Rabarbarai, atrodo, irgi rado savo pirkėją - jų ieško gaminantys sultis, turintys kepyklėles, taip pat ir restoranai.

MŪ inf.