Jauniesiems ūkininkams kuriant ūkį investicinė parama vaidina reikšmingą vaidmenį, tačiau ne mažesnė pagalba – ir lengvatinė paskola, kurią galima naudoti gana lanksčiai. Ja galima finansuoti materialaus ir nematerialaus, biologinio turto įsigijimo, žemės pirkimo, apyvartinių lėšų išlaidas.

Klaipėdiškis Šarūnas Vytautas Simutis, ekologinį sausmedžių ūkį kuriantis Šilutės rajone, netoli Švėkšnos, džiaugiasi, kad galėjo gauti ne tik jaunojo ūkininko įsikūrimo 60 tūkst. eurų paramą, bet ir lengvatinę 40 tūkst. eurų paskolą. 

„Labai gerai, kad yra ši priemonė, o svarbiausia, kad galima paskolos pinigus lanksčiai naudoti. Dalį paskolos pinigų panaudojau žemei įsigyti. Domėjausi įvairiomis galimybės, tačiau akivaizdu, kad tradicinių finansinių institucijų paskola žemei pirkti būtų kainavusi gerokai brangiau“, – pastebi jaunasis ūkininkas, šalia turėtų 7,5 ha įsigijęs dar du 6,5 ir 8 ha sklypus (vieną jų ūkininkas anksčiau nuomojo ir lopinėlyje jo augino moliūgus).

Pasinaudodamas Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinės priemonės „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ dotacija ir lengvatinės paskolos lėšomis ūkininkas Š. V. Simutis nuosavoje 7,5 ha žemėje 2024 m. įveisė sodą – susodino apie 22 tūkst. antramečių sausmedžių sodinukų, įsirengė gręžinį ir modernią automatizuotą laistymo sistemą su įvairiais davikliais ir jutikliais (saulės, drėgmės, dirvožemio, mineralų matavimo), įsigijo vandens cisternas. 

Visą naujai įveistą sausmedžių sodą aptvėrė – projekte buvo numatytos ir tvoros įrengimo išlaidos. Tiesa, siekdamas sutaupyti, tvorą statė pats, padedamas tėvo. Pasak Š. V. Simučio, tvoros įrengimo paslauga būtų kainavusi gerokai brangiau nei visos tvorai tverti reikalingos medžiagos.

Jaunasis ūkininkas pasakoja, kad, siekiant gauti lengvatinę paskolą, daugiausia keblumų kilo tik dėl to, kad nei Klaipėdos - jo gyvenamosios vietos savivaldybės, nei Šilutės r., kur registruotas ūkis, kredito unijos nedalyvavo šioje programoje.

„Kai kreipiausi 2023 m. jaunojo ūkininko įsikūrimo paramos, kartu buvo galima gauti ir lengvatinę paskolą. Kadangi parama tokia forma buvo teikiama pirmą kartą, viskas šiek tiek užtruko. Pirmiausia teko laukti, kol buvo paskelbtas finansinių partnerių sąrašas, paskui – užtrukau rasti įstaigą, kuri galėtų suteikti paskolą tokiems kaip aš, kurių nei gyvenamosios, nei ūkio registravimo vietos savivaldybių kredito įstaigos nedalyvavo projekte. Man padėjo LKU grupės Kėdainių krašto kredito unija, su kuria viskas vyko labai sklandžiai“, – sako Š. V. Simutis.

Jo teigimu, vienas iš įstaigos lankstumo įrodymų tai, kad sutiko duoti paskolą be laistymo įrangos, įrengtos naujai įveistame sode, draudimo (toks vienas iš unijos reikalavimų), nes paprasčiausiai nepavyko rasti draudimo įstaigos, kuri tai padarytų. Be to, lanksčiai pasižiūrėta ir į pačios įrangos sumontavimo terminus. Pasak ūkininko, paprastai reikalaujama įrangą įsigyti ir pirkimo–pardavimo sutartį pristatyti per 10 dienų nuo paskolos gavimo patvirtinimo.

„Mano atvejis toks, kad negalėjau tiesiog nueiti į parduotuvę ir įsigyti įrangą ir prekes. Kol nebaigė visų laistymo sistemos įrengimo darbų, tol rangovas negalėjo įvardyti galutinės sumos. Tad ir pirkimo–pardavimo sutarties teko laukti kelis mėnesius, tačiau finansinis partneris buvo supratingas ir į viską pasižiūrėjo tikrai lanksčiai“, – pastebi jaunasis ūkininkas, planuojantis ir naujai įsigytuose sklypuose ateityje veisti sausmedžių sodą, taip pat, esant galimybei, pasinaudoti kitų priemonių parama, kad galėtų įsigyti ūkininkauti reikalingą techniką.

Nuo kovo – naujas kvietimas lengvatinei paskolai gauti

Gauti lengvatinę paskolą ir pasinaudoti lanksčiomis jos galimybėmis kuriant ūkį nuo kovo 3 iki gegužės 30 d. vėl kviečiami jaunieji ūkininkai, teikiant paraiškas pagal Lietuvos žemės ūkio ir kaimo plėtros 2023–2027 m. strateginio plano (SP) intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“. 

Tęstiniu kvietimu tik lengvatinėms paskoloms gauti siekiama pritraukti jaunuosius ūkininkus, siekiančius užsiimti žemės ūkio produktų gamyba ir (arba) perdirbimu, skatinti jų ūkių, ypač kuriančių didesnę pridėtinę vertę, įsikūrimą, palaikyti jų veiklą ir palengvinti tvarią verslo plėtrą kaimo vietovėse bei sklandžią kartų kaitą Lietuvos žemės ūkio sektoriuje. 

Tarp priemonės tikslų – ir jaunųjų ūkininkų ekonominio pajėgumo didinimas, ir jų galimybių pasinaudoti alternatyviais šaltiniais skatinimas.

Šiam paraiškų teikimui skirta 19,4 mln. eurų Europos Sąjungos ir Lietuvos biudžeto lėšų.

Paraiškos lengvatinei paskolai gauti bus priimamos iki paraiškų teikimo termino pabaigos, t. y. gegužės 30 d., arba iki kol bus pasiekta paraiškų priėmimo etapui skirta lėšų suma. 

Dokumentai priimami darbo dienomis nuo 8 iki 17 val. tik elektroniniu būdu, užpildžius elektroninę paraiškos formą  Žemės ūkio ministerijos informacinėje sistemoje (ŽŪMIS) adresu www.zumis.lt. Per įgaliotą asmenį paraiška gali būti teikiama tik iškilus nenugalimos jėgos (force majeure) aplinkybėms, kurios turi būti įrodomos dokumentais.

Kas gali kreiptis paskolos

Lengvatinės paskolos pagal intervencinę priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ gali kreiptis ne vyresni kaip 40 metų jaunieji ūkininkai – tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys (reikalavimas dėl amžiaus taikomas dalyviams (akcininkams, pajininkams, kt.), vienasmeniam valdymo organui arba visiems kolegialaus valdymo organo nariams). Fiziniai asmenys turi būti savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą, ūkininko ūkį ir pirmą kartą steigtis žemės ūkio valdoje ir ūkyje kaip valdos ir ūkio valdytojas; juridiniai asmenys savo vardu įregistravę žemės ūkio valdą ir taip pat pirmą kartą steigtis joje.

Pareiškėjo ūkis ir valda (juridinio asmens atveju – valda) turi būti įregistruoti ne anksčiau kaip prieš 24 mėnesius iki paramos paraiškos pateikimo.

Svarbi sąlyga – tiek fizinių, tiek juridinių asmenų kompetencija, įrodanti pasirengimą ūkininkauti. 

Kompetenciją, įrodančią pasirengimą ūkininkauti, turi turėti juridinio asmens vienasmenis valdymo organas, taip pat ne mažiau kaip 50 proc. kolegialaus valdymo organo narių ir ne mažiau kaip 50 proc. juridinio asmens dalyvių (akcininkų, pajininkų, kt.). Fiziniams asmenims papildomai pagrįsti kompetencijos nereikia – užtenka būti įregistravus ūkininko ūkį.

Lengvatinės paskolos privalumai

Lengvatinės paskolos suma vienam paskolos gavėjui gali siekti 100 tūkst. eurų. Jos lėšomis finansuojamas gana platus spektras išlaidų, kurios gali apimti investicijas į materialųjį ir nematerialųjį turtą, biologinio turto įsigijimą, žemės pirkimą, taip pat apyvartinį kapitalą. 

Paskolos lėšomis gali būti apmokama 100 proc. tinkamų finansuoti išlaidų, kurios suplanuotos verslo plane ir yra būtinos jam įgyvendinti ir numatytai veiklai vykdyti. 

Pasak Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Paramos verslui skyriaus vyriausiosios specialistės Dalios Rutkauskaitės, lengvatinė paskola – išeitis ne tik tiems ūkininkams, kuriems reikalingas papildomas finansavimas, bet ir tiems, kurie dėl lėšų trūkumo negavo dotacijos arba negali surinkti pakankamai atrankos balų. O siekiantiesiems lengvatinių paskolų, kurios teikiamos mažesnėmis nei rinkoje palūkanomis, netaikomi jokie atrankos kriterijai.

Paskolos lėšos gali būti naudojamos pirminiams žemės ūkio produktams gaminti ir žemės ūkio valdoje pagamintiems ir (arba) išaugintiems žemės ūkio produktams perdirbti, įskaitant pirminį perdirbimą. Negalima naudoti tik veiklai, kurios tikslas – gauti ar parduoti kailius.

Specialistės D. Rutkauskaitės pastebėjimu, paskolos lėšos taip pat negali būti naudojamos esamiems finansiniams įsipareigojimas refinansuoti ar jiems restruktūrizuoti, kitoms paskoloms (jų daliai) ir (ar) jų palūkanoms, taip pat kitiems mokėjimas, kylantiems iš paskolos sutarčių, finansuoti.

Lengvatinės paskolos palūkanos skaičiuojamos tik finansų tarpininkų daliai, t. y. 40 proc. paskolos daliai taikoma 5 proc. finansų tarpininko marža + 6 mėn. EURIBOR, o 60 proc. paskolos daliai taikomos nulinės palūkanos.

Paskola gali būti suteikiama ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui nuo paskolos sutarties su finansų tarpininku pasirašymo. Finansinių tarpininkų sąrašą ir kitą svarbią informaciją apie lengvatinės paskolos suteikimo sąlygas ir tvarką galima rasti ILTE interneto svetainėje.

Specialistė atkreipia dėmesį, kad į lengvatinę paskolą gali pretenduoti ūkininkai, kurie gavę paramą ir pagal kitas priemones, tačiau jauniesiems ūkininkams taikomas specifinis dalyvavimo jaunųjų ūkininkų paramos schemose reikalavimas, t. y. vienam galutiniam naudos gavėjui (pareiškėjui fiziniam asmeniui, pareiškėjui juridiniam asmeniui, jo vienasmeniam valdymo organui, kolegialaus valdymo organo nariui, juridinio asmens dalyviui (akcininkui, pajininkui, kt.) iš šios priemonės lėšų gali būti suteikiama viena paskola ir tik vieną kartą pagal SP priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“.

Paraiškos lengvatinėms paskoloms gauti pradėtos rinkti 2023 metais. Nuo to laiko paraiškas šiai paramos formai pateikė daugiau kaip 200 jaunųjų ūkininkų.