Basf A1 2024 07 01 Basf m1 2024 07 01
Ūkis
Laukų nearia jau daugiau kaip dešimtmetį

Kelmės r. Vaišlaukyje ūkininkaujantis Laimonas Šiušė sako, kad norėtų dirbti su nauja modernia technika, tačiau žemės ūkio mašinas renkasi pagal tai, kiek leidžia ūkio galimybės. 

„Sutinku, kad skaitmeniniai ir tikslieji sprendimai, tokie kaip ūkio valdymo programa ar automatinis vairavimas, tręšimo planai pagal dirvožemio žemėlapius, gerokai efektyvina ir palengvina darbus“, – sako tėviškėje ūkininkaujantis Laimonas Šiušė. 

Iš pradžių ūkininkas dirbo senais padargais, įsigytais iš mokytojo atlyginimo, ir vikšriniu tėvų traktoriumi DT 74, kurį vėliau jie pardavė. „Tas traktorius buvo tikra katastrofa, tik laimė, kad jaunesnis buvau. Nuo tada pradėjau su bankais draugauti ir imti paskolas technikai įsigyti, nes norint tęsti žemės ūkio veiklą kito pasirinkimo nebuvo“, – prisimena L. Šiušė, pirmiausia įsigijęs naują Belarus, vėliau ir antrą, taip pat naudotą Amazone trąšų barstomąją.

Bioversija 2024 04 26 m7

Tiesa, bandė pasinaudoti ir jaunojo ūkininko įsikūrimo parama, tačiau nepavyko, nes per mažai žemės turėjo, o kai įsigijo daugiau, laikas buvo praėjęs. Šiek tiek atnaujinti technikos parką padėjo supaprastintoji parama, kuria pasinaudojo porą kartų. 

Tiek abiem Belarus, tiek ir Case IH traktoriais ūkininkas dirba lig šiol. Penktas ūkio traktorius – vadinamasis pusantrinis T150, kurį Laimonas su darbuotoju suremontavo, iš pagrindų perrinko variklį. 

Atsižvelgiant į galią ir traukos galimybes, kiekvienas traktorius atlieka skirtingus darbus. 

„Reikėtų galingesnio traktoriaus, nes šiek tiek trūksta galios rezervo, ypač norint dirbti su didesnio darbinio pločio padargais. Norėčiau dirbti su moderniausia technika, bet galimybės yra tokios, kad tenka ir su Belarus traktoriais važiuoti“, – sako L. Šiušė, galvojantis galios trūkumą ateityje spręsti į T150 sumontuodamas galingesnį vakarietišką variklį.

Dirbant minimaliai rezultatai nepablogėjo

Nuo 2016-ųjų, kai įsigijo Case IH traktorių ir noraginį Kverneland skutiklį, laukų nearia – taiko minimalų žemės dirbimą. Jau ir vartomą Kverneland plūgą pardavė, atsisakė ir senos 3 m darbinio pločio sėjamosios su freza, kuria, taupydamas laiką, sėdavo tiesiai į arimą, be kultivavimo. Be noraginio skutiklio, kuriuo dažniausiai ruošia žemę rapsams sėti, dirba L. Šiušė ir diskiniais skutikliais: senu lenkišku ir prieš kelerius metus įsigytu 4 m darbinio pločio čekišku Bednar.

„Už minimalų žemės dirbimą galima išmokas gauti, bet ne tai lėmė pasirinkimą. Arimui daug laiko, darbo ir technikos reikėjo, degalų sąnaudos buvo didelės. Pradėjus minimaliai dirbti, rezultatai nepablogėjo, o dirvožemiui tik geriau“, – pabrėžia Laimonas.

Augina jis žieminius kviečius ir rapsus, skiria jiems atitinkamai apie 100 ir 40 ha, taip pat kvietrugius, miežius, pupas arba žirnius, kuriuos sėja atsižvelgdamas į tai, kokia žemė lieka pagal sėjomainą. Jei žemė geresnė, sėja pupas, jei prastesnė – žirnius. Jau ne vienus metus sėja tarpinius pasėlius, nepalieka per žiemą laukų tuščių.

Bandė keliuose hektaruose sėklai ir kaip įsėlį žemei pagerinti auginti raudonuosius dobilus, tačiau nusprendė, kad, nelaikant gyvulių, geriau rinktis tarpinių augalų mišinius.

Nemažai metų naudoja ir biologinius preparatus – iš pradžių tik šiaudams skaidyti, dabar jau kelerius metus purškia ir pavasarį bakterijas ant augalų. „Tyrimų neatlieku, bet dirvožemyje tikrai gyvybės padaugėjo, o pasėliai gražiau atrodo“, – nauda neabejoja ūkininkas.

Pirmieji žingsniai tiksliojo ūkininkavimo link

Prieš kelerius metus į vieną vakarietišką traktorių, prie kurio paprastai kabinama sėjamoji, susimontavo automatinio vairavimo sistemą. Tai buvusi jo svajonė, kuri labai palengvino ir paspartino darbus.

„Automatinis vairavimas suteikia daugiau patogumo, pavyzdžiui, pernai sėdamas per planšetę pasaulio krepšinio čempionatą stebėjau. Gerai ir tai, kad nėra persidengimų, be problemų galima vakare ar naktį dirbti. Planavau tokią pat sistemą ir į kitą Case IH dėti, bet susiklostė nepalanki situacija, kai trąšų kainos pasiekė kosminį lygį, grūdai atpigo, tad teko atidėti“, – sako L. Šiušė, neatmetantis minties šią investiciją įgyvendinti rudenį, juolab kad ir pati įranga atpigo.

Naujausias ūkio pirkinys – išmanioji Sulky trąšų barstomoji, kuria galima tręšti kintama norma pagal dirvožemio žemėlapius: tik ten, kur reikia ir kiek reikia. Šiemet kartojo dalies laukų dirvožemio tyrimus – pirmuosius darė prieš 7 metus. Didžiausia problema – rūgštūs dirvožemiai.

„Iš pradžių visą lauką kalkinau vienoda norma kelis kartus, bet vis vien kai kuriose vietose niekas nepasikeitė. Dabartiniai tyrimai parodė, kad vienur jau laukas šarminis, o kitur vis vien rūgštus, tad ir kalio vienur užtenka, kitur trūksta ir kalio, ir fosforo, nes rūgščioje žemėje nepasisavina. Tad dabar kalkinsiu tik problemines vietas, o su išmaniąja barstomąja mokysimės tręšti kintama norma pagal tręšimo planą“, – tiksliojo ūkininkavimo planus pristato ūkininkas.

Visus ūkio darbus ir procesus L. Šiušė planuoja ir kontroliuoja ūkio valdymo programoje Agro247. „Ši programa leidžia purškimus, tręšimus registruoti, planuoti būsimą derlių ir darbus, juos kontroliuoti, rodo, kokie padaryti, kokie laukia. Ypač patogu turint nedidelių laukelių, nes gali užmiršti, kur ką padarei, o programėlėje viską matai“, – skaitmeniniais įrankiais džiaugiasi ūkininkas, sutikdamas, kad vien sėdėjimo prie kompiuterio neužtenka – reikia ir kaskart vizualiai įvertinti pasėlius.

Šaltinis: žurnalas „Mano ūkis“
Autorius: Gitana Kemežienė
Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

Apklausa
Kas dar, be uždarbio, skatina ūkininkauti?
Visos apklausos