Vilnius. Lietingi šios vasaros orai bent jau avižoms nebuvo pragaištingi. Perdirbėjus pasiekę pirmieji  šios kultūros grūdai iš Šalčininkų rajono yra gana drėgni, tačiau geros kokybės - grūdas stambus. Lyginant su praėjusiais metais, šiemet Lietuvoje avižų pasėlių išauginta 10 tūkst. hektarų daugiau (14 proc. daugiau nei praėjusiais metais).

Pasak UAB „Malsena Plius" grūdų prekybos vadovo Arvydo Noreikos, derliaus gausėjimą lemia ne tik didėjantis ūkininkų susidomėjimas šia grūdine kultūra, bet ir auganti vartojimo rinka tiek Lietuvoje, tiek užsienio šalyse.

Anot jo, tai - ne itin investicijoms reikli kultūra, bet duodanti pastovią, stabilią grąžą. „Ūkininkai kasmet svarsto, ką sėti, kas bus ta pelninga kultūra. Avižos - viena iš tų. Aišku, jei turi viziją, kur jas realizuosi", - sako A. Noreika.

Įmonės atstovo teigimu, sveikesnės produkcijos poreikio augimas paskatino įmonę atsigręžti į grūdą, kuris ilgą laiką buvo pamirštas ir naudojamas tik pašarų gamyboje bei steigti partnerystės programas su ūkininkais. „Dabar auginimo programoje dalyvauja apie 50 ūkininkų visoje Lietuvoje, turime net ir Skuodo rajone. Pradėjome su 15 ūkininkų ir 1 000 ha, dabar - 3 000 ha ir 50 ūkininkų. Ir tai dar ne riba, nes poreikis kokybiškam produktui auga, ne tik vietinėje rinkoje, bet ir užsienyje. Matome, kad vietiniai ūkininkai sugeba užauginti kokybišką žaliavą", - teigia A. Noreika.

Pasak UAB „Malsena Plius" grūdų prekybos vadovo Arvydo Noreikos, žvelgiant į jau pradėtus vežti grūdus, galima sakyti, kad šiemet derliaus bus daugiau, o supirkimo kaina - geresnė.

Šiemet įmonė ketina supirkti iki 15 000 t avižų, tai yra 5 000 t daugiau nei pernai. Nors, jei visų grūdų kokybė bus tokia, kaip pirmoje džiovyklas pasiekusioje priekaboje, kiekis gali būti ir dar didesnis. Visas reikalingas avižų kiekis yra superkamas iš programoje dalyvaujančių ūkininkų.

Įvertinusi tinkamumą lietuviškam dirvožemiui, derlingumą, skonines savybes, įmonė kasmet sėjai ūkininkams rekomenduoja 2-3 skandinaviškas avižų veisles.

Anot A. Noreikos, kviečių ir rugių kainos šiemet didesnės nei pernai, avižų išlieka panašios. Kviečiai antradienį supirkti už 140-150 Eur/t, už labai geros kokybės galėjo būti mokėta ir 150-160 Eur/t. „Kainos prieš gerą mėnesį buvo 10-15 Eur/t didesnės, nemaža dalis ūkininkų tokias užsifiksavo išankstiniuose kontraktuose ir dabar būtent tie važiuoja. Avižas iš programinių ūkininkų, priklausomai nuo kokybės ir geografijos, supirkinėsime 120-130 Eur/t. Ta kaina gana stabili, nepriklausomai nuo to, kaip keistųsi rinkose. Vienais metais ūkininkams geriau, kitais - mums. Bet duodame stabilumą, matosi, kad ir ūkininkams tai tinka, nes anksčiau patiems reikėjo įdėti daug įdirbio, ieškoti, kas augintų, dabar patys skambina", - kalba A. Noreika.

Pasiteisinus bendradarbiavimui su ūkininkais auginant avižas, analogiška schema taikoma ir rugiams (šiemet turima 1 000 ha), pradedamos kontraktinės programos ir  nišiniams kviečiams (speltai ir auginamiems nenaudojant stiebo trumpintojų).

Pasak UAB „Malsena Plius" generalinio direktoriaus Aldo Baltučio, šiemet laukiama bent 4-5 tonų avižų iš hektaro. Priklausomai nuo auginimo technologijos ir dirvožemio, kai kuriems ūkininkams gali byrėti ir 5-6 t/ha.

Į „Malseną" pirmąsias avižas pristatęs Šalčininkų rajono ūkininkas Kamal Zulfijev, teigė, kad šiemet buvo tikimasi nuo 20 - 25 proc. drėgnumo grūdų. Laboratorijoje atliktas tyrimas parodė 23 proc., tad prognozės pasitvirtino.

„Pabandėme, ar jau laikas kulti avižas. Drėgmės dar kiek per daug, o į Lietuvą pagaliau atėjo vasara ir šiluma, tad pilno avižų kūlimo, matyt, dar savaitę palauksime. Šalčininkų krašte, kur smėlinga žemė, kombainai laisvai įvažiuoja į laukus, jau prasidėjo praktiškai masinis kūlimas. Kitoje Lietuvos dalyje, kur drėgna žemė, buvo daug liūčių, dar daug ūkių, kur kombainai negali įvažiuoti į laukus. Vėlyvas pavasaris, maždaug dviem savaitėmis vėluoja ir kūlimas" - teigia K. Zulfijev.

1 200 ha dirbančio ūkininko laukuose - ne tik avižos, bet ir rugiai, rapsai, žirniai, šiek tiek grikių. Avižų šiemet sėjo 25-27 proc. bendro ploto. „Mūsų krašto ūkininkams ypač aktualus avižų auginimas, nes žemės smėlėtos, našumas palyginti sus vidurio Lietuva - mažas. Aišku, mes galime auginti ir kviečius, bet jų derlius iki 30-50 proc. prastesnis nei Suvalkijos ar Kėdainių krašto ūkininkų, o savikaina  - didesnė. O avižos mūsų dirvose auga, nereikia daug investuoti. Pažiūrėjus į sąnaudų ir išlaidų santykį, mūsų krašte, mūsų sąlygomis, avižas auginti labiau verta", - kalba augalininkystės ūkio šeimininkas.

Ūkininkas sertifikuotą sėklą perka iš „Malsenos". Trečius metus laukuose siūbavo suomiškos Viviana, šiemet pabandymui buvo sėta ir kitos veislės maistinių avižų.

Kamal Zulfijev šypteli, kad, viso derliaus nesupylus į aruodus kalbėti, apie skaičius rizikinga,  bet jei išsilaikys tokios oro sąlygos, optimistiškai avižų galima tikėtis ir 5 t/ha.

Ilgus metus mišrų ūkį turėjusio vyro teigimu, nors tuometė padėtis žemės ūkio sektoriuje privertė atsisakyti tada itin nuostolingos gyvulininkystės, džiugu, kad galvijai ganosi sūnaus laukuose. „Mūsų žemė, mūsų sąlygos, pati gamta diktuoja kaip mums ūkininkauti. Kad palaikytum smėlingos žemės derlingumą, kad tausotum tą žemę, kurią mes dirbam, kurios dėka mes gyvenam, turime įnešti į ją ne tik sintetinių, mineralinių trąšų, bet ir organinių" , - kalba K. Zulfijev.

Augantis vartotojų poreikis didina susidomėjimą avižomis ne tik Baltijos, bet ir Skandinavijos šalių rinkose. Kintantys sveikos gyvensenos įpročiai skatina ieškoti naujų sveikos mitybos produktų. Lentynose didėjanti sveikų produktų pasiūla avižą daro paklausia preke. Pasak Lietuvos grūdų perdirbėjų asociacijos atstovės Dalios Ruščiauskienė, avižų populiarumas auga ne veltui, mat tai - ypatingos vertės grūdai. Jose nėra glitimo, tačiau  gausu daug svarbių žmogui mineralų ir vitaminų, kalio, fosforo, magnio, cinko, geležies ir kitų. Avižose gausu amino rūgščių, tai puikus antioksidantas, baltymų ir ląstelienos šaltinis. Iš jų gaminami įvairių kruopų mišiniai, kurių nereikia ilgai virti. Jie sveiki ir pilnaverčiai.

MŪ inf.