Basf 2024 04 19 / 2024 04 24 A1 Basf 2024 04 19 / 2024 04 24 m1
Ūkis
Kuo karštesnės vasaros, tuo saldesnės lietuviškos vynuogės

Trakai. Lentvaryje sodininkaujančios Aidos Gaigalaitės–Valatkevičienės 0,5 ha vynuogyne, pajutę pavasario šilumą, sužaliavo vynmedžiai, o šiltnamyje kai kurios veislės jau ruošiasi žydėti. Daugiau kaip 25 metus vynuogių auginimu užsiimanti sodininkė teigia, kad vynmedžiai puikiai auga ir Lietuvoje.

Pasak A. Valatkevičienės, šiuo metu vynuogės mūsų šalyje yra populiarios - beveik kiekviename sode auginama po keletą vynmedžių veislių, atsiranda didesni pavieniai vynuogynai, auga prekyba uogomis, bandoma pagaminti mūsų krašto vynuogių vyno.

Per pastaruosius kelerius metus dėl klimato atšilimo vynmedžių auginimui susiklostė ir palankesnės meteorologinės sąlygos. Augintoja įsitikinusi, kad Lietuvoje galima veisti ne tik įprastinių sodo augalų, bet ir vynmedžių plantacijas. Ji yra surinkusi daugiau kaip 300 vynmedžių veislių kolekciją.

Bioversija 2024 04 15 m7

Populiarina vynmedžius Lietuvoje

Vynmedžių augintoja tęsia šviesios atminties savo tėvo, ilgamečio vynuogininko, selekcininko Broniaus Gaigalo vynuogininkystės populiarinimą mūsų šalyje. Per 30 vynuogininkystės plėtojimo metų B. Gaigalas populiarino savo kolegos Antano Gailiūno ir savo sukurtas vynmedžių veisles, kantriai mokė lietuvius auginti vynmedžius.

Pasak A. Valatkevičienės, seniau iškildavo nemažai klausimų (abejonių): ar tikrai vynuogės auga mūsų krašte, ar neiššals žiemą, ar bus skanios – nerūgščios, kokias veisles pasirinkti, kaip jas genėti ir prižiūrėti?

Vynmedžių augintoja pripažįsta, kad prieš 20–30 metų Lietuvos klimatas vynmedžiams nebuvo tinkamas: vyravo labai šaltos žiemos, ankstyvas ruduo, vėsus pavasaris. Dabar klimatas šyla, ilgėja vynuogių vegetacijai būtinas šiltasis periodas, todėl vynmedžiai dera ir Lietuvoje.

A. Valatkevičienės vynuogių sode jau daugelį metų auginamos ir dauginamos ištvermingos žiemą, atsparios ligoms lietuviškos, taip pat ir latviškos, rusiškos, bulgariškos, vokiškos, amerikietiškos, kanadietiškos desertinės ir vyninės paskirties vynmedžių veislės.

Pasak augintojos, dabar didžioji dalis norinčių užsiauginti vynuogių žmonių į medelyną atvyksta jau su vynmedžių veislių pavadinimų sąrašais, konkrečiai žino, ar augins lauke, ar šiltnamyje, dangstys žiemą ar nori atsparių šalčiui vynmedžių.

Populiarėja vynmedžių auginimas šiltnamiuose

Pataria nebijoti „vynuogių ašarų“

Svarbiausias ir sunkiausias darbas auginant vynmedžius – tai genėjimas. „Mano manymu, vienintelė ir didžiausia problema, kuri stabdo vynmedžių auginimo plėtrą, tai jų genėjimas“, - teigia A. Valatkevičienė. Pasak jos, svarbiausia pasidaryti atramas ir teisingai formuoti augalus pirmus 3 metus. Jei matote, kad patiems taisyklingai genėti nepavyks, reikėtų kviestis specialistą.

„Specialistas suformuos – o jūs džiaugsitės rezultatais. Rekomenduočiau dvipetį ar vienpetį kordoną – lauke žemu kamienu, o šiltnamyje – vidutiniu arba aukštu. Mano praktikoje pasirodė, kad šis būdas paprasčiausias, saugiausias ir labiausiai suprantamas naujokams – pradedantiems augintojams“, - sako A. Valatkevičienė.

Vienas sudėtingiausių ir sunkiausių darbų - augalų formavimas. Rekomenduojama formuoti dvipetį ar vienpetį kordoną

Pagrindinis genėjimas atliekamas rudenį ir įprastai vynmedžiai dar genimi pavasarį bei visą vasarą (žaliasis genėjimas). „Nebijokime „vynuogių ašarų", iki 30 proc. pernykščių šakų galime trumpinti pavasarį, tai suvėlins pumpurų sprogimą. Išsprogus pumpurams, gegužę–birželį išlaužkime ne vietoje užaugusius pumpurus. Kartais iš vieno pumpuro pradeda augti du ūgliai – vieną pašalinkite. Ūgliai turi augti vertikaliai – geriausia kas sprindį, kad būtų oro pralaidumas, šakos neturi būti susipynusios. Vėliau, liepą–rugpjūtį, šaliname vilkūgius, skabome „posūnius“, - darbų eigą dėsto augintoja.

Augintoja atkreipia dėmesį, kad vynmedžiams, kaip ir kitiems sodo augalams, pavasarinės šalnos gali būti net baisesnės už žiemos speigus. Reikėtų rinktis veisles, kurios vėliau sprogsta arba genėjimu suvėlinti jų sprogimą.

Pavasarį, nugenėjus likusius ūglius ir jiems pradėjus „ašaroti“, savaitei susilaikys pumpurų brinkimas ir jų sprogimas, taip vynmedžiai apsisaugos nuo pavasarinių šalnų. 

Laistymas, tręšimas ir augalų apsauga

Vynmedžiai pavasarį tręšiami kompleksinėmis trąšomis, tik patartina nepadauginti azoto, mat jis skatina augimą, o esant mažam oro pralaidumui, susidaro terpė ligoms. Vynuogėms daug drėgmės nereikia, tačiau gegužę–liepą per sausras rekomenduojama palaistyti – užaugs didesnės uogos, o jei prasidėtų liūčių sezonas, linkusios trūkinėti uogos – mažiau trūkinės.

Kad vynmedžiai augtų sveiki, kovą ir birželio pradžioje (kiti purškimai - pagal poreikį) rekomenduojama profilaktiškai purkšti nuo ligų ir kenkėjų.

„Anksti pavasarį išdezinfekuokime krūmus ir dirvą vario sulfatu arba bordo mišiniu. Prieš žydėjimą ir po – rekomenduočiau prevenciškai purkšti nuo kenkėjų ir tikrosios bei netikrosios miltligių cheminiais preparatais arba jų mišiniais. Tai yra patys svarbiausi purškimai, užkertantys kelią ligoms vėlesniais mėnesiais“, - iš patirties žino augintoja.

Kad vynmedžiai išaugintų kokybišką vynuogių derlių,  liepą–rugpjūtį reikia išretinti jų kekes. Derlius įprastai skinamas rugpjūtį–spalį (prieš šalnas). Jei vynmedžiai auginami šiltnamyje, esant panašiems orams kaip pernai, vynuoges ant krūmų galima išlaikyti net iki gruodžio mėnesio.

Kaip sutaupyti laiko, nervų ir pinigų

A. Valatkevičienė sako, kad sugalvojus savo sode sodinti ar veisti naują vynmedžių plantaciją, pirmiausia reikia nuspręsti: ar norime valgyti skanias uogas, ar gaminti sultis, vyną ar apauginti pergolę, o gal auginti tik 1-2 krūmus balkone.

Veisliųpasirinkimas Lietuvoje tikrai nemažas – vien atsparių šalčiui vynmedžių veislių priskaičiuojama per šimtą, tačiau vienos skirtos valgymui, kitos sultims, vynui, skirtingas uogų sunokimo laikas, atsparumas ligoms, derlingumas.

„Geriausia konsultuotis ir pirkti sodinukus tik iš patikimo augintojo su rekomendacijomis, vynmedžio veislė turi būti auginama ir patikrinta Lietuvoje ne mažiau 5 metus – tai saugiausias būdas sutaupyti laiko, nervų ir pinigų“, - sako augintoja.

Desertinių veisliųvynuogės skirtos valgyti šviežios. Jos pasižymi patrauklia kekių ir uogų išvaizda, maloniu skoniu ir aromatu, sultingu ar mėsingu minkštimu: Augustin, Swenson Red, Moskovskij Ustoičevij, Zylga, Kristal, Konkord rosiskij,Liepsna, Juodupė, Gailiūnė, Gailiūno Šasla, Palanga, Varduva, Juodkrantė, Selė, Rasa, Suvenir Voskovskovo, Nerija, Jorilė, Orinta, Ugnė, Alwood, Edelweis, Utenė.

Desertinė lietuviška veislė Juodkrantė

Besėklės vynuogės vilioja dėl to, kad uogos neturi sėklų: Stela, Reliance, Kristina, Austėja, Medeinė, Joniškėlio saldžioji, A-1704, Somersed Seedles, Canadice, Lakemont, Kiš-Miš Čiornij, Mars, Venus, Vanesa, Saturn.

Besėklė veislė Reliance

Vyninių veislių skiriamasis bruožas yra didelis sulčių kiekis uogose (75–85 proc. uogų masės) ir didelis cukringumas. Jos tinka vyno ir sulčių gamybai. Pavyzdžiui: Zylga, Varduva, Hasanskij Sladkij, Rasa, Juodkrantė, Stela, Swenson Red, Palanga, Valiant, Nerija, Moskovskij Ustoičevij, Kristall, Bjanca.

Desertinė-vyninė veislė Moskovskij Ustoičevij

Šiltnamis – tai visų pasaulyje auginamų vynuogių veislų rojus ir saugiausias būdas užsiauginti pačias rečiausias, skaniausias, didžiausias, keisčiausių formų, kelių kilogramų kekes. Pavyzdžiui:Rizamat, Flame, Jubiliej Novočerkaska, Nadiežda Ukraini, Fromosa Albae, Cica, Arkadija, Beževij, Romulius, Kodrenka, Valiok, Veles, Elegant, Kodrianka. A. Valatkevičienė pastebi, kad šiltnamyje užsiauginti vynuoges nėra sudėtinga, jos serga mažiau, priežiūra panaši kaip auginamų lauke su keliomis nedidelėmis išlygomis.

Šiltnamyje auginama veislė Arkadija

Galite pasidauginti vynuogių patys

Pasak A. Valatkevičienės, vynmedžių sodinukų galima pasidauginti ir patiems. Dar ne vėlu nusikirpti pernai metais užaugusių šakelių. Jas reikėtų sukarpyti paliekant po 2 pumpurus. Viršutinė dalis virš pumpuro šiek tiek ilgesnė nei po apatiniu pumpuru.

Šakelės pamerkiamos į vandenį ir laikomos kambario temperatūroje 2-3 savaites. Geriausiai šaknijasi, kai šaknų zonoje temperatūra būna aukštesnė negu viršūnėje. Jei vanduo nugaravo, reikia papildyti, tačiau paliekant dalį seno vandens.

„Jei išsprogo pumpuras – indą perkelkime į šviesesnę vietą. Kai pasirodys baltos šaknelės, pasodinkime į vazonėlį. Į lauką rekomenduojama sodinti tik nuo rugpjūčio mėnesio“, - praktiniais patarimais dalijasi augintoja Aida Gaigalaitė-Valatkevičienė.

MŪ inf.

    Gudinas -  23 06 14 + MU 2024

    (0)

    Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

    Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

    Norėdami parašyti savo nuomonę – prisijunkite.

    Apklausa
    Kokio senumo traktorių turite ūkyje?
    Visos apklausos