Kaunas. Daržininkai pastebi, kad kasmet susidaro palankios sąlygos kopūstinių daržovių kenkėjams plisti, išsivysto daugiau jų generacijų, tačiau Europos Sąjungoje leidžiamų naudoti cheminių augalų apsaugos priemonių sąrašas vis trumpėja.

Pasak Lietuvos inžinerijos kolegijos doc. dr. Elenos Survilienės, daugiausia žalos kopūstinėms daržovėms padaro vasarinės kopūstinės musės (Delia floralis), kopūstiniai amarai (Brevicoryne brassicae), kopūstinės kandys (Plutella maculipennis, Plutella xylostella), tabakiniai tripsai (Thrips tabaci), ropiniai baltukai (Pieris rapae), kopūstiniai baltukai (Pieris brassicae) ir kopūstiniai pelėdgalviai (Mamestra brassicae).

Sunku apsiginti

Panevėžio r. Upytėje apie 60 ha daržovių auginanti Milda Mikelionienė sako, kad šią vasarą buvo itin sunku kopūstines daržoves apsaugoti nuo kandžių ir tripsų daromos žalos, taip pat daugėja amarų, ropinių ir kopūstinių baltukų generacijų.

Vasaros ir rudens derliui ūkininkė augina gūžinius ir žiedinius kopūstus, brokolius, o trumpos vegetacijos pekininius kopūstus – tik rudens derliui.

Pasak M. Mikelionienės, dėl rudeniop susidarančių kopūstinėms daržovėms palankesnių augimo sąlygų galima užauginti sveikesnę ir geresnės kokybės produkciją nei vasaros pradžioje.

Pasibaigus karščiams, temperatūra siekia apie 20 °C, o vėliau dažniausiai būna dar vėsiau, pakanka drėgmės, sutrumpėja dienos. Kaip tik tuo laikotarpiu sumažėja ir kenkėjų, nes jų vystymosi ir kopūstinių daržovių augimo tarpsniainebesutampa.

„Vėlyvajam derliui sodiname trumpesnės vegetacijos ankstyvųjų veislių brokolių ir žiedinių kopūstų hibridus, tinkamus auginti rudenį. Todėl jau rugsėjo pabaigoje–spalį įprastai išauga kokybiškos baltos žiedinių kopūstų galvutės, nes vasarą žiedynai pagelsta nuo saulės ir kenkėjų pažeidimų, taip pat rudenį išauga geresni ir brokolių žiedynai“, – sako ūkininkė.

Deja, šį sezoną rugpjūčio pabaigoje vis dar tęsiasi karščiai, temperatūra dienomis pakyla iki 25–28 °C, todėl, kaip tikėtasi, kenkėjų nesumažėjo. Jie tiesiogiai žaloja produkciją, o į pažeidimo vietas patenka puvinių sukėlėjų. Vyraujant šiltam (25 °C) ir drėgnam orui, pradeda plisti puviniai.

Daržininkė pastebi, kad ir kopūstinės kandys pasirodo vis anksčiau, o populiacijos gausėja. Jų vikšrai išėda lapų minkštimą, palieka viršutinį epidermį, kuris išdžiūvęs ištrupa ir taip atsiranda skylės. Vikšrai gali pažeisti ir užsimezgusios gūžės šerdį.

Gūžiniai kopūstai, pažeisti kopūstinių kandžių vikšrų

Tabakinių tripsų pažeisti lapai įgauna sidabrišką atspalvį dėl gausių smulkių gelsvų ar sidabriškų dėmelių, kurios vėliau paruduoja. Pažeistos gūžės netenka prekinės išvaizdos, nes tarp lapų užsilieka kenkėjų: lėliukių, vikšrų ir jų ekskrementų.

Ruošiant gūžinių kopūstų produkciją prekybai, tenka nemažai lapų pašalinti.

Tabakinių tripsų pažeisti kopūstų lapai ir gūžės

M. Mikelionienė sako, kad apsaugoti ankstyvuosius kopūstus lengviau, tačiau vėlyvam derliui ilgiau augančius gūžinius, taip pat žiedinius ir pekininius kopūstus, brokolius apsaugoti nuo žaladarių tampa vis sunkiau.

Pavyzdžiui, kai pekininiai kopūstai pradeda sukti gūželes, kandžių lėliukės (kartais ir vikšrai) ruošiasi žiemoti tarp lapų, todėl juos reikia pašalinti – patiriama didelių nuostolių.

Mikelioniai augina daržoves pagal nacionalinės žemės ūkio ir maisto kokybės sistemą (NKP) ir žymi ženklu „Kokybė“, todėl tik augimo pradžioje kopūstines daržoves gali purkšti 2 kartus ta pačia veikliąja medžiaga nuo kenkėjų. Ypač sunku apsaugoti gūžinius kopūstus nuo kandžių ir tripsų daromos žalos.

Kaip sekasi kitiems daržininkams?

Tvibių kaime (Šiaulių r.) ūkininkai Roma ir Antanas Baliutavičiai, be javų ir bulvių, augina daržoves pagal NKP sistemą, jų produkciją raugia.

Siekdami išvengti kenkėjų daromos žalos ir mažiau naudoti cheminės apsaugos produktų, ūkininkai žiedinius kopūstus ir brokolius augina rudens derliui.

A. Baliutavičius pastebi, kad kasmet tampa vis sudėtingiau apsaugoti kopūstines daržoves nuo kenkėjų – kandžių ir tripsų. Šiemet ūkininkui teko tikras iššūkis – vasaros pradžioje apsaugoti gūžinius kopūstus nuo kopūstinių musių. Jų lervos įsigraužia į augalų šaknis ir kotus, išėda vidų. Pažeisti augalai nustoja augti, skursta. Pažeidimo vietose įsiveisia puvinius sukeliantys mikroorganizmai. Kopūstus teko purkšti sisteminiais ir kontaktiniais insekticidais su 500–700 l/ha vandens.

Vabalininko (Biržų r.) ūkininkas Jonas Manikas augina10 ha kopūstų. Anot jo, gegužės viduryje ankstyvuosius gūžinius kopūstus buvo apnikę kopūstiniai amarai. Šie kenkėjai augalų visai nesunaikina, bet gali labai sulėtinti jų augimą. Be to, amarai – pagrindiniai virusinių ligų platintojai. Teko kelis kartus kopūstus purkšti kontaktiniais ir sisteminiais insekticidais kas 5 dienas.

Pasvalio r. ūkininkė Vitalija Morkūnienė ekologiniame ūkyje augina gūžinius kopūstus, kurių apsaugai nuo kenkėjų nenaudoja jokių cheminių apsaugos priemonių. Tad derlių užaugina tik stipriausi augalai.

Galima naudoti ne tik cheminius insekticidus, bet ir biopreparatus

Siekiant kontroliuoti kopūstinių daržovių kenkėjus, mokslininkė E. Survilienė pataria per vegetaciją nuolat stebėti augalų būklę. Apniktus augalus (atsižvelgus į žalingumo ribas) pirmoje vegetacijos pusėje purkšti cheminiais insekticidais, o prieš derliaus nuėmimą geriau naudoti biologines apsaugos priemones, kurių sudėtyje yra aliejų, silikoninių polimerų, organinių rūgščių.

Dar verta pasitelkti feromonines gaudykles (priklausomai nuo kenkėjų rūšies). Minėtos medžiagos mūsų šalyje registruotos, naudoti jas saugu,  nekelia grėsmės žmonių sveikatai ir aplinkai.

„Laiku kopūstuose pastebėjus kenkėjus, užtektų lokalaus purškimo cheminiais ir biologiniais preparatais, – sako specialistė. – Mažesnis nepageidaujamas poveikis aplinkai, išsaugotumėte biologinę įvairovę.

Lokaliai purkšti bus ekonomiškiau nei visą lauką. Naikinkite piktžoles, ypač bastutinių šeimos. Nuėmę derlių, pašalinkite augalų liekanas, kuriose gali žiemoti kenkėjų lėliukės. Iš rudens giliai suarkite dirvas, laikykitės sėjomainos.“

E. Survilienė pataria įdėmiai perskaityti visą informaciją insekticido etiketėje, kaip naudoti, kad efektyviai suveiktų. Kopūstai – bičių neapdulkinami augalai, todėl juos galima purkšti ne tik vėlai vakare, bet ir dieną. Svarbu, kad nebūtų vėjuota ir saulėta (nenudegtų augalai), per karšta.

Specialistė atkreipia dėmesį, kad, kopūstams apsaugoti nuolat naudojant tuos pačius insekticidus, kenkėjai įgyja atsparumą veikliosioms medžiagoms. Negalima naudoti cheminių apsaugos produktų ne pagal paskirtį arba didesnių nei leidžiamų normų, kad nepadarytume didelės žalos aplinkai.

Purkšti reikia tik tada, kai atsiranda kenkėjų, atsižvelgus į žalingumo ribas. Būtina įsitikinti, ar galima naudoti insekticidus mišinyje su kitais produktais, tarkime, kompleksinėmis trąšomis, mikroelementais, biostimuliatoriais ir kt.

Priklausomai nuo augalų aukščio ir naudojamų apsaugos produktų, reikia ir didesnio vandens kiekio – 400–700 l/ha.

Purškiant kopūstus insekticidais, E. Survilienė pataria kartu naudoti ir paviršiaus aktyviąją medžiagą, kuri pagerina purškimo kokybę, darbinio tirpalo sukibimą su augalo paviršiumi ir veikliosios medžiagos įsiskverbimą.