Radviliškis. Netoli Šeduvos ūkininkaujantis Vytas Masiliūnas dvylika metų dirbo kooperuotai su keliais aplinkiniais ūkiais, dabar kiekvienas jų ūkininkauja savarankiškai. Ūkininko įsitikinimu, kooperatyvams sąlygos Lietuvoje veikti nėra palankios.

„Kita vertus, tikrų ūkininkų kooperatyvų, kurių nariai ūkininkauja bendrai, Lietuvoje ir nėra, mat toks kooperatyvas turėtų vienyti vienodo dydžio ūkius, taikančius tokias pačias technologijas“, - mano pašnekovas.

Dažniausiai mūsų šalyje kooperatyvai kuriasi tam, kad galėtų įsigyti pigiau trąšų, chemijos ir realizuotų produkciją geresnėmis kainomis. V. Masiliūnas pripažįsta, kad veiklos pradžioje kooperuotai šešiems, vėliau keturiems ūkiams dirbti buvo patogu, nes labai trūko technikos – tai buvo savotiškas bendros technikos naudotojų ratelis. Kiekvienam ūkiui įsigijus savos technikos, kooperacija ne tiek padėjo, kiek trukdė.

„Kooperatyvas iširo, nes neatitiko lūkesčių. Sukūręs kooperatyvą, turi mokėti daugiau mokesčių, vesti daugiau buhalterinės apskaitos ir vargo patirti priimant sprendimus, nes derinti su visais reikia. Dirbant savarankiškai, priimti sprendimą paprasčiau – juk dėl netinkamo sprendimo pats sau į nosį neduosi, skauda“, – juokiasi V. Masiliūnas.

Taiko įvairias priemones dirvožemiui gerinti

Ūkininkauti V. Masiliūnas pradėjo nuo 180 ha, šiuo metu dirba 270 ha, daugiau negu pusė jų yra nuosava žemė. Dirbami laukeliai – labai įvairaus dydžio: mažiausias 30 arų, taip pat po kelis hektarus, didžiausias – 60 ha. Ūkininkas sako, kad didesnę ūkio plėtrą riboja keletas veiksnių.

Vienas jų tas, kad laisvos žemės, priklausiusios buvusiam kolūkiui, likę tik 30 arų, o visa kita žemė turi savininkus, kurie jos neparduoda.

„Dar gali prisirinkti po kelis hektarus, jei koks smulkus ūkininkas nusprendžia nutraukti veiklą, tačiau ženkliai padidinti dirbamos žemės plotus galimybių nėra. Antras dalykas – nelabai ir reikia. Mano įsitikinimu, minimalus augalininkystės ūkis turi būti 200 ha, kad galėtum normaliai gyventi“, – tikina augalininkystės ūkio savininkas.

Didžiąją dalį augalininkystės ūkio naudmenų užima žieminiai ir vasariniai kviečiai. Tarp dažniausiai sėjamų veislių – Ada, Skagen ir Creator, pastarosios veislės žieminiais kviečiais šį rudenį apsėjo 100 ha plotą. Apie 50–60 ha skiria rapsams ir paprastai sėja vokiškų veislių Visby, Merscedes rapsus, be jų, šiemet pirmą kartą pasėjo ir naujos mūsų šalyje DK Exception veislės rapsų. Ūkininkas sako, kad pastarosios veislės rapsų pasėliai prieš žiemą ypač gerai augo ir gražiai atrodė, tad jei žiema bus palanki, galima bus tikėtis net 6 t/ha derliaus (paprastai kulia apie 4 t/ha, tik šiemet dėl sausros byrėjo mažiau –2,8 t/ha).

Dėl sėjomainos sėja šiek tiek miežių, pupų ir žirnių, žalinimui augina garstyčias – ir kaip posėlį, ir kaip tarpines kultūras, kurias lauke palieka iki pat pavasario. Užsiaugina garstyčių ir sau sėklai. Pasak ūkininko, tai augalai, kuriuos sėja nuo pat ūkininkavimo pradžios: kai dar rapsų niekas mūsų laukuose neaugino, jis turėjo sutartis su olandais ir augino jiems garstyčias sėklai, be to, naudojo jas ir žaliajai trąšai.

Šiemet garstyčiomis V. Masiliūnas apsėjo 100 hektarų. „Geras sprendimas įvesti reikalavimą auginti posėlį ir tarpines kultūras, kurios yra papildomos trąšos, o svarbiausia – jos neleidžia maistinėms medžiagoms išsiplauti iš dirvožemio“, – garstyčių nauda neabejoja ūkininkas.

Garstyčių sėklas ruošia ūkyje, o augina jas ir kaip posėlį, ir kaip tarpines kultūras

Jau septynerius metus laukų nearia, žieminius rapsus sėja tiesiai į ražieną, be to, taiko įvairias priemones bei programas dirvožemiui gerinti. Šiaudų mineralizacijai pagreitinti ir dirvožemio aktyvumui padidinti naudoja bakterijas – purškia jomis rudenį ražienas. Taip pat tręšia laukus skystu mėšlu, kurio parsiveža iš netoliese įsikūrusio danų valdomo kiaulininkystės ūkio, paprastai skiria po 20 t/ha.

„Daug kas nenaudoja bakterijų, nes nemato greito efekto, tačiau iš patirties galiu pasakyti, kad vien su trąšomis gerų rezultatų pasiekti nepavyks. Turiu vieną lauką, kuriame dar tarybiniais laikais niekas neaugo, o ir mano kviečiai iššaldavo arba tik 3 t/ha byrėdavo. Dabar jame kuliu po 7–8 t/ha ir visa tai – bakterijų ir padaugėjusių sliekų nuopelnas“, – sako V. Masiliūnas, prisipažindamas, kad išbandė visus Lietuvoje siūlomus bakterijų produktus, kol atsirinko tinkamiausius.

Naudotos technikos nepeikia

Augalininkystės ūkio technikos parke – nemažai rusiškos technikos, o visos savaeigės mašinos, pradedant traktoriais ir teleskopiniu krautuvu, baigiant dviem javų kombainais, įsigytos naudotos. „Ir rusiška, ir naudota vakarietiška technika visai gera, nepeikiu nei vienos, nei kitos. Kam mėtyti pinigus, jei ir senos mašinos gerai dirba. Prieš kaimynus girtis nėra ko, o eiti į banką, kad turėčiau naują traktorių, manau, neverta. Juk traktoriaus paskirtis – kabinti prie jo padargą ir dirbti žemę, tad kuo brangesnį nusiperki, tuo mažiau pačiam lieka“, – tokios nuostatos laikosi ūkininkas.

Ūkyje dirba du Belarus traktoriai, tik vienas iš jų pirktas naujas dar 1998 m., taip pat du T150 ir Fendt traktoriai, vienas jų – 18 m. senumo. Kiekvienam traktoriui numatyti tam tikri darbai. Pavyzdžiui, vienas T150 skirtas įvairiems transporto darbams (vandeniui, mėšlui, grūdams vežti), kitas – krovimo, mat prie jo prikonstruotas kranas trąšų ar sėklų didmaišiams pasikrauti ir į laukus nuvežti. Vienas Belarus traktorius naudojamas Amazone tręštuvui, kitas – to paties gamintojo purkštuvui traukti. Pasak V. Masiliūno, pastarasis junginys dirba kaip savaeigė mašina, nes jau šešerius metus purkštuvas nebuvo atkabintas nuo traktoriaus, kuriame įrengtas kondicionierius, sudėti angliniai filtrai, kad chemija neitų į vidų.

O štai 180 AG galingumo Fendt traktoriais atliekami žemės dirbimo ir sėjos darbai. V. Masiliūnas sako, kad turėti to paties gamintojo dvi tokias pat mašinas labai patogu ir gyvenimas ramesnis – jei viena sugenda, kuo puikiausiai ją pavaduoja kita, taip pat eksploatuoti paprasčiau. Tad turi ir du naudotus Claas Mega javų kombainus (beje, šias mašinas labai vertina danai ir vokiečiai, tad retas ūkininkas parduoda), taip savotiškai apsidrausdamas, kad javapjūtė vyktų sklandžiai. Pasak jo, su turima technika drąsiai galėtų 500 ha apdirbti.

Ūkininkas neslepia, kad būtų gerai kai kurią techniką, pavyzdžiui, purkštuvą traukiantį Belarus traktorių, pakeisti vakarietišku, tačiau jam įsigyti reikia imti kreditą. Nuo šių pirkinių kol kas sulaiko ir gana brangi, jo žodžiais, vakarietiškų traktorių techninė priežiūra bei eksploatacija.

„Štai, pavyzdžiui, 2000-ųjų gamybos naudotą Fendt traktorių prieš 10 m. įsigijau už 4 000 litų. Paruošti jį techninei apžiūrai, tai yra pakeisti filtrus, tepalus ir pan., kainuoja apie 4 000 eurų. Teko keisti ir variklį, kuris atsiėjo 2 000 eurų, palyginimui, rusiško traktoriaus variklio pakeitimas kainavo tik 200 eurų“, – rusiškos ir vakarietiškos technikos eksploatavimo išlaidų skirtumus vardija ūkininkas. Nepaisant to, sako, jei pirktų naudotą vakarietišką traktorių, tai be jokių kalbų rinktųsi Fendt.

Jei rinkdamasis savaeigę techniką V. Masiliūnas pirmenybę teikia naudotai, tai padargus perka tik naujus, nes jiems tenka atlikti svarbiausius darbus. „Yra tokios technikos, kurią turi turėti, tarp jų tręštuvas, purkštuvas, sėjamoji, nes darbus reikia padaryti šiandien ir ne rytoj. Žemės ūkyje nemažai darbų reikia atlikti būtent tada, kada reikia, o ne kada nori ar gali“, – sako V. Masiliūnas.

Statytis džiovyklos ūkininkas net nesvarsto, nes dirbant tokį plotą ji nelabai atsipirktų. Pasak jo, geriau turėti du kombainus – jais net labai prastais metais derlių, kuris mažesnės kaip antros klasės niekada nebūna, pavyksta laiku nuimti. Stengiasi grūdus parduoti tiesiai į uostus vežančioms įmonėms – tada gaunama geriausia kaina, nes kai kurie vietiniai elevatoriai ne tik dėl svorio, bet ir dėl šiukšlingumo yra linkę sukčiauti, kad tik nuoskaitų daugiau būtų. Norėdami būti tikri, koks kiekis grūdų išvežamas, keturi aplinkiniai ūkininkai, tarp jų ir V. Masiliūnas, susidėję įsigijo 60 t svarstykles.

Kaip ir daugumoje ūkių, V. Masiliūnas šiemet dėl sausros kūlė trečdaliu mažesnį derlių – iš viso apie 800 tonų. Palyginimui: pačiais geriausiais derliaus prasme 2017-aisiais derlius siekė 1 400 tonų (tais metais vietoj įprastų 6 kūlė 8 t/ha kviečių). Apie 600 t grūdų šiemet pardavė pagal išankstines sutartis gerokai mažesne kaina, bet dėl to ūkininkas labai nesigraužia, tikėdamasis, kad kiti metai bus geresni.

MŪ inf.