Kaunas. Šiuo metu daugelyje ūkių žieminių rapsų pasėliai atrodo puikiai. Bent vizualiai jie yra pasiruošę žiemai, tačiau norint tuo įsitikinti, reikėtų atlikti augalų analizę, nustatyti cukrų kiekį viršūniniame pumpure bei šaknyje, prolino kiekį bei kenkėjų pažeidimus.

Mokslininkai sako, jog be šių tyrimų tvirtinti, kad augalai yra gerai pasirengę žiemai, būtų neatsakinga. Gali būti, kad pasėlis tik atrodo gražiai, o reikiamo sausųjų medžiagų ar cukrų kiekio nėra. Labai gerai, kad šį rudenį pakanka saulėtų dienų, ir augalai iki šiol kaupia sausąsias medžiagas bei cukrus.

Raseinių rajono ūkininkas Alfredas Bardauskas sako, kad rapsus pavyko pasėti palyginti neblogomis sąlygomis. Augalai dabar atrodo labai gerai pasiruošę žiemai. Rapsus jis sėjo antrąjį rugpjūčio dešimtadienį, drėgmės tuo metu dirvoje užteko. Tiesa, paskui jos gal šiek tiek pradėjo trūkti  – tai pasijuto tada, kai rapsai jau buvo sudygę. Bet laiku gavę lietaus augalai atsigavo.

Raseiniškis rapsus sėti pradėjo rugpjūčio 10 dieną, o baigė rugpjūčio 14 dieną, jais užsėjo per 200 ha. Antri metai augina vokišką žieminių rapsų hibridą Popular.

Taikė naują sėjos technologiją

 „Taikiau naują technologiją. Sėjau ne su įprasta sėjamąja, o su žemės dirbimo padargu – noraginiu skutikliu, ant kurio buvo sumontuota sėjamoji BioDrill. Vieną kartą buvo skusta, o tada giliai dirbant iš karto pasėta. Dirbau visą plotą su Väderstad Opus noraginiu skutikliu giliai, iki 20 cm, ir tuo pačiu važiavimu pasėjau rapsus. Pirmą kartą išbandžiau tokią technologiją, pažiūrėsime, kokie bus rezultatai“, – sako A. Bardauskas.

„Pagal naują technologiją pasėtų rapsų lauko vaizdas akiai gal nėra pats gražiausias, bet augalai atrodo tikrai stiprūs. Jei bus palanki žiema, tai pavasarį turėtų būti geras pasėlis“, – tikisi Raseinių rajono ūkininkas Alfredas Bardauskas

Rapsus augimo reguliatoriais jis trumpino vieną kartą, tik viename lauke teko juos panaudoti du kartus. „Ten buvo labai humusinga žemė, rapsai greitai šoko į viršų, tai išsigandau. Kalbant apie mikroelementus, tai vieną kartą purškiau boru su molibdenu. Šiaip iš rudens stengiuosi daug į pasėlį neinvestuoti, nes niekada nežinai, ar peržiemos. Pavasarį jau imsimės juos daugiau maitinti“, – paaiškina ūkininkas.

Senas kenkėjas išlindo vėl

LAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja Roma Semaškienė sako, kad šis ruduo išsiskiria tuo, jog rapsų pasėliuose buvo labai daug kenkėjų. Ir dabar pastebima labai daug šakniagumbinių paslėptastraublių pažeistų augalų.

„Senesniuose vadovėliuose paslėptasraubliai minimi kaip labai svarbūs rapsų kenkėjai. Tačiau pradėjus naudoti efektyvius beicus, kurį laiką apie juos visi buvo pamiršę, nes šių kenkėjų pažeidimų tiesiog nebuvo. Dabar jie vėl aktualūs“, – sakoLAMMC Žemdirbystės instituto Augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja Roma Semaškienė

Žemdirbiai, apžiūrėdami rapsų pasėlius, nesunkiai gali pastebėti šiek tiek žemesnius augalus. Išrovus juos, daugeliu atveju bus būtent šakniagumbinio paslėptastraublio pažeidimai: ant šaknies matosi gumbeliai, kuriuose vystosi lervos.

„Dabar jau nieko nepadarysi. Reikėjo ankstyvą rudenį purkšti insekticidais“, – paaiškina R. Semaškienė ir priduria, kad Lietuvoje pastaruoju metu šio kenkėjo pažeidimų pobūdžio ir taikytinos apsaugos nuo jo tyrimų nėra daryta, todėl remiamasi lenkų mokslininkų rekomendacijomis.

Šakniagumbinių paslėptasraublių lervų vystymasis tęsiasi visą žiemą. Dėl lervų išskyrų susiformuoja šaknies kaklelio išaugos, kurių dydis gali būti labai įvairus. Susiformavus didelėms išaugoms, galima supainioti su šaknų gumbu, tačiau, perpjovus kenkėjo pažeidimo vietą, visada randamos lervos (plačiau apie šių kenkėjų biologiją galite skaityti „Mano ūkio“rugpjūčio mėn. numeryje, R. Semaškienės straipsnyje „Rapsų kenkėjai ankstyvą rudenį“).

Šakniagumbinio paslėptastraublio pažeidimai: ant šaknies matosi gumbeliai, kuriuose vystosi lervos

Rapsų pasėliuose šį rudenį taip pat gausiai buvo matyti kandžių, pjūklelių. Pažeistų augalų galimybės sėkmingai peržiemoti yra mažesnės, tad pavasarį galime pamatyti praretėjusių pasėlių.

Taip smarkiai rudenį išplitę kenkėjai – pasekmė to fakto, kad nebeleidžiama įvežti insekticidais beicuotos rapsų sėklos. Be abejo, kenkėjų plitimui įtakos turėjo ir šilti orai. Ūkininkams nėra įprasta atlikti purškimus insekticidais rudenį, nes jie būdavo įpratę, kad nuo kenkėjų saugo beicas.

Išskirtinai šiltas spalis buvo labai palankus ir fomozei plisti. Ten, kur nebuvo purkšta fungicidais, labai matosi ligos požymiai.

Laimėjo tie, kurie saugojo drėgmę

VDU Žemės ūkio akademijos docentas Vytautas Liakas patikina, kad žieminių rapsų sėjos sąlygos 2019 metais buvo labai geros. „Gal kai kas ir nesutiks su tokia nuomone. Kai vyraudavo lietingi orai, daugiau nerimo būdavo, kad negalima laiku pradėti sėjos arba lieka mažai laiko ruošti žemę sėjai. Šiemet, kaip ir 2018 m., sausringi orai paankstino brandą ir priešsėliniai augalai anksti paliko laukus, užteko laiko tinkamai pasiruošti sėjai“, – sako V. Liakas.

„Priimant neteisingus sprendimus, meteorologinės sąlygos visuomet trukdys – bus per šlapia arba per sausa“, – patikina VDU Žemės ūkio akademijos docentas Vytautas Liakas

Tiesa, kai kur matėsi nesudygusių arba sunkiai dygstančių augalų plotai. Kodėl? „Šia tema būtų galima diskutuoti ilgai. Jei ūkyje taikyta destruktyvi žemės dirbimo technologija, iššvaistyta drėgmė, tai nenorėkime tolygaus sudygimo. Tie, kurie saugojo drėgmę ir dirbo žemę racionaliai, nepastebėjo, kad kažkas būtų ne taip. Pasiteisino sėja su juostiniu žemės dirbimu arba sėja minimaliai dirbant žemę“, – patikina V. Liakas.

Šiek tiek neramu ūkininkams buvo sudygus rapsams, nes tada nusistovėjo sausi ir karšti orai, kai kur augalai šiek tiek apvyto, bet ilgėjančios naktys darė savo, augalai „pailsėdavo“, kai dėl temperatūrų skirtumų iškrisdavo rasa. Vėliau palijo ir augimas pasidarė labai intensyvus.

Žieminiai rapsai, sėti rugpjūčio 13 d. tiesiai į ražieną

Augalai rodo, kad destruktyvus žemės dirbimas buvo ne tas sprendimas

Pasak V. Liako, šiltas ruduo laiku pasėtiems rapsams buvo tiesiog „auksinis“. Optimalus sėjos laikas – rugpjūčio 10–26 priklausomai nuo regiono. Paskutinėmis dienomis (rugpjūčio 26 d.) pasėti rapsai atrodo nepriekaištingai. Daugiau streso buvo sėjusiems anksti, nes augalai labai intensyviai augo ir dar dabar nenori „nurimti“.

„Pastebėjome, kad pastaruoju metu rekomenduojama naudoti augimo reguliatorius vos tik pradeda kilti viršūninis pumpuras. Mokslinėse ataskaitose rašoma, kad rapsai gerai žiemoja, jei viršūninis pumpuras nebūna pakilęs aukščiau kaip 3 cm virš dirvos paviršiaus. Geriausią poveikį matome, kai augimo reguliatorius buvo derinamas su fitohormonų preparatais. Viršūninis pumpuras pakilęs apie centimetrą ir susiformavę pakankamai šoninių ūglių. Perteklinis augimo reguliatorių naudojimas išbalansuoja fitohormonų sintezę, atsiranda įtrūkimų šaknyje, kur gali prasidėti puviniai“, – perspėja V. Liakas.

Žieminiai rapsai, sėti rugpjūčio 27 d. sėjamąja su juostiniu žemės dirbimu. Purkšta kalio, boro, amino rūgščių trąšomis derinyje su mikrobiologiniais preparatais

Rapsas iš pasėlio, kuriame fungicidas-augimo reguliatorius derintas su fitohormonų preparatu

Prieš žiemą daugelis ūkininkų purškė kalio, boro, mangano lapų trąšas. Itin dėmesingi žemdirbiai dar pridėjo prolino bei mikrobiologinių preparatų, kad sustiprintų augalų imuninę sistemą, nes šiemet šilti orai paskatino šakniagumbinių paslėptastraublių plitimą, matosi labai daug pažeistų rapsų.

„Stiprūs augalai geba užgydyti kenkėjų padarytą žaizdelę, pro kurią patogenai gali patekti į augalo šaknį. Žinoma, geriausiai, kai augintojas žino, kokių elementų yra dirvožemyje, nes gali stigti kokio nors specifinio elemento, ir būtent jo deficitas gali sumažinti augalo produktyvumą“, – sako V. Liakas.

MŪ inf.