Šakiai. „Ne tik nepalankios gamtinės sąlygos turėjo įtakos daržovių derliui, bet ir brangstančios trąšos kelia rūpesčių“, – sako Martynas Laukaitis, Lietuvos daržovių augintojų asociacijos valdybos pirmininkas.

Martyno Laukaičio šeimos ūkis Jokūbonių kaime (Šakių r.) – vienas didžiausių Lietuvos daržovių ūkių. Rinkai tiekia bulves, burokėlius, cukinijas ir moliūgus. Šiemet Laukaičiai augino po 140 ha bulvių ir raudonųjų burokėlių, o taip pat 10 ha moliūgų ir cukinijų.

Daržovės auginamos pagal aplinką tausojančią programą, ūkiui suteiktas „Global G.A.P.” sertifikatas. Produkcija auginama taikant naujas laistymo ir derliaus nuėmimo technologijas (kombainai, derliaus plovimo, rūšiavimo, pakavimo transporteriai)

Ankstyvieji burokėliai vėlavo

Pasak M. Laukaičio, šį sezoną vėlavo raudonųjų burokėlių – ankstyviausių Wodan H (vegetacija 90 d.) ir vidutinio vėlyvumo Pablo H (vegetacija 110 d.) – augimas ir derėjimas. Kaip ir kasmet, ankstyvųjų burokėlių derlius mažesnis, tačiau pardavimo kaina aukštesnė, vėliau derlius auga, o kaina būna mažesnė.

Wodan H ir Pablo H galima sėti anksti, nes labai atsparūs žyduolių formavimuisi. Tinka šviežiam vartojimui, konservavimui. Vėlesnės sėjos derlius tinka laikymui.

Daržininko teigimu, vėlyvų raudonųjų burokėlių Rhonda H ir Kestrel F1 augimas pasivijo laiku, išaugo gausesnis derlius nei ankstyvųjų. Jų šakniavaisiai apvalūs, tamsiai raudoni, be ruožų, sultingi, sukaupia daug sausųjų medžiagų ir cukraus. Puikiai tinka šviežiam vartojimui, perdirbimui ir ilgam sandėliavimui.

Iš hektaro vidutiniškai užauginama 40–60 t burokėlių, priklausomai nuo naudojamų auginimo technologijų, žemės našumo, klimato sąlygų.

Bulvėms įtakos turėjo drėgmės perteklius ir trūkumas

„Ankstyvos bulvės dėl vėluojančio pavasario, paskui dėl gausių liūčių labiausiai nukentėjo – prastai užaugo ir derlius mažesnis nei vėlyvųjų, – pasakoja ūkininkas. – Šiemet auginome vieną iš ankstyviausių veislių Solist ir vidutinio ankstyvumo Barwina (sukaupia daugiau sausų medžiagų nei Solist).

Gausesnį derlių užaugino Baltic Rose (raudona luobele), Soraya (ne­patamsėja tarkiai), Gala (dėl patogios formos ir seklaus akučių gylio naudojamos ir sausų produktų bei pusfabrikačių gamyboje). Veislės derlingumas priklauso ir nuo pasirinkto lauko dirvožemio. Šiemet įtakos turėjo drėgmės perteklius vasaros pradžioje, supuolusi dirva ir priešingai – drėgmės trūkumas rugpjūtį.“

M. Laukaičio ūkis tiekia bulves šviežiam vartojimui ir traškučiams, taip pat gali pasiūlyti bulves mechanizuotam valymui.

Moliūgus auginti nesunku

Daržininko teigimu, moliūgus auginti nesunku – jiems tereikia paruošti lengvesnę dirvą. Šiemet rinkosi Halloween, Spirit ir Neon veisles. Gigantiškų moliūgų Laukaičių šeima neaugina, nes paklausiausi yra 3–5 kg moliūgai, dalis pirkėjų renkasi dar mažesnius 1–2 kg.

Priklausomai nuo veislės ir gamtinių sąlygų, moliūgų kasmet parduoda nuo 10 iki 30 tonų. Jų pardavimai labiausiai išauga prieš Heloviną – tuomet žmonės šias daržoves perka ne tik maistui, bet ir namams puošti.

Be moliūgų ūkininkai iš agurkinių daržovių dar augina ir cukinijas. Populiariausi vaisiai – tamsiai žali. Įvairovę papildo ir geltonos cukinijos. Galima užsisakyti ir jų žiedų.

Problema – brangstančios trąšos

„Pastaraisiais metais dideliu iššūkiu augalininkams tapo trąšos, kurios brangsta kartais, kainos kyla nesuvokiamais skaičiais, – atkreipia dėmesį LDAA valdybos pirmininkas. – Sudėtinga rasti išeitį, taupyti ir mažiau tręšti daržoves bei kitus augalus.“

Jau daug metų M. Laukaitis savo daržovių ūkyje pirmiausia atlieka dirvos tyrimus, o tik vėliau planuoja dirbamų plotų tręšimo darbus. Išmanus tręštuvas konkrečiai lauko vietai paskiria tiek trąšų, kiek jų reikia augalui augti – nei daugiau, nei mažiau, kad jų perteklius nepatektų į dirvožemį, vandenį bei nesikauptų augaluose.

Laukaičiai augina tik daržoves, todėl dėl sėjomainos keičiasi laukais su ūkininkais, kurie augina grūdines kultūras. Po ankstyvų daržovių ir po javų sėja posėlinius tarpinius pasėlius – aliejinius ridikus, garstyčias ar specialiai parinktą mišinį su avižomis, seradėlėmis, facelijomis, kad augalai sukauptų kuo daugiau masės. Lapkritį aparia.

„Daržininkai, norintys turėti sveiką, gyvybingą dirvožemį, sveikesnius kultūrinius augalus ir mažiau naudoti trąšų bei augalų apsaugos produktų, privalo iki rugpjūčio vidurio po visų žiemkenčių, anksti nuimamų vasarinių javų, taip pat ankstyvų daržovių sėti tarpinius pasėlius ir maksimaliai išnaudoti jų teikiamą naudą, – pataria LDAA valdybos pirmininkas. – Vegetacijos metu, rugpjūtį–spalį, šie augalai paima iš dirvožemio perteklines maisto medžiagas ir neleidžia joms išsiplauti (ypač azotui lietingą rudenį), papildomai sukuria nemažą kiekį organinių medžiagų ir jomis papildo dirvožemį, saugo jo struktūrą, gausina mikroorganizmų ir sliekų, stelbia piktžoles.“