Kaunas, kovo 8 d. Lietuvos ekologinių ūkių asociacija (LEŪA) šiandien išplatino pranešimą, kuriuo nepritaria naujos aplinkosauginės priemonės „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema" patvirtinimui Europos Komisijoje ir jos įgyvendinimui Lietuvoje. LEŪA teigia, kad ši priemonė sugriaus ekologinį žemės ūkį.

„Ši priemonė, pagal kurią auginama produkcija konkuruos su ekologiška, galutinai sugriaus ekologinį žemės ūkio sektorių, pradėdama nuo ekologinės daržininkystės ir sodininkystės sunaikinimo. Apgailestaujame, kad Lietuva renkasi kitą - chemizuoto žemės ūkio sektoriaus kelią, neatsiklausdama daugiau negu 20 metų Lietuvos ekologiniame sektoriuje dirbusių ūkininkų, mokslininkų, asociacijų, vartotojų. Sveikiname kolegas iš intensyvios gamybos sektoriaus, su gausiu Žemės ūkio ministerijos ir kitų institucijų palaikymu pasiekus gerus ir palankius savo sektoriui rezultatus", - pabrėžia pranešime LEŪA pirmininkas Saulius Daniulis.

Pasak ekologų, pagal priemonę „Tausojanti aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistema" patvirtinta parama daržovėms ir bulvėms 1 091 Lt/ha (316 EUR/ha), serbentams - 1 160 Lt/ha (336 EUR/ha); vaisiams ir uogoms - 1 188 Lt/ha (344 EUR/ha), beveik nesiskiria nuo paramos ekologiškai ūkininkaujantiems. Tačiau reikalavimai, kurių privalo laikytis šią paramą gausiantys ūkininkai, labai skiriasi nuo ekologinės gamybos reikalavimų. Taip pat kiekvienas priemonės dalyvis galės papildomai pasinaudoti parama pagal priemonę „Dalyvavimas maisto kokybės schemose", kur numatyta maksimali pagalbos suma vienai valdai siekia 10 358 Lt (3 000 eurų) per metus. Deja, tokia parama ekologiniam sektoriui nenumatyta.

LEŪA nuogąstauja, kad išskirtinio produkto ženklu pažymėta produkcija klaidins vartotoją, manantį, kad tai tausojantys aplinką gaminiai, užauginti be jokios chemijos. Valstybė, užuot skyrusi daugiau dėmesio ekologinio ženklo reklamai, bruka vartotojui naują ženklą, rašoma pareiškime.

Tokia ekologinio ūkininkavimo sektoriaus pozicija nustebino vaisių ir daržovių augintojus vienijančias asociacijas. „Labai gaila, kad norima supriešinti dvi puikias idėjas. Ir ekologinis, ir tausojantis ūkininkavimas yra skirtas geresnei ir sveikesnei produkcijai užauginti tuo suteikiant didesnį pasirinkimą vartotojui. Kodėl tik Lietuvoje iškyla kažkokios problemos, ar net pavydas, juk ne vienoje ES šalyje kartu egzistuoja abi programos", - sako Lietuvos verslinių sodų augintojų asociacijos direktorius Darius Kviklys.

Pasak jo, naujai patvirtinta programa skirta tik vaisių, uogų ir daržovių augintojams, kurie yra labiausiai nuskriausti skaičiuojant ES išmokas - sodai pagal jas prilyginti ganykloms. Taip pat ne visi ūkiai gali ar nori tapti ekologiniais - ypač žinant prieštaringą situaciją Lietuvoje.

„Nemaža dalis vaisių ir ypač uogų augintojų atsisako ekologinių plotų, nes kiekvieno augintojo tikslas išauginti, parduoti produkciją ir uždirbti pelno, o šiuo metu ūkininkaujant sąžiningai, o ne dėl išmokų, finansiškai dažnai neapsimoka to daryti. Įgyvendinti naujos programos reikalavimus taip pat ryšis ne kiekvienas - ypač žinant, kad toks ūkis privalės dalyvauti dvejose schemose iškart - sertifikuotis kaip išskirtinės kokybės produkcijos augintojas ir dar papildomai privalės išlaikyti „Tausojančios aplinką vaisių ir daržovių auginimo sistemos" reikalavimus", - aiškina D. Kviklys.

„Reikia tik džiaugtis, kad Lietuvoje startuoja dar viena programa, o savo jėgas nukreipti naujoms iniciatyvoms ar esamiems trūkumams šalinti", - sako Darius Kviklys

Panašios nuomonės laikosi ir Lietuvos daržovių augintojų asociacija (LDAA). „Iš esmės nesutinkame su ekologinių ūkių viešu pareiškimu nei turinio, nei tono požiūriu. Jis yra klaidinantis vartotoją ir įžeidžiantis augintojus, kurie, augindami vaisius ir daržoves pagal šią sistemą, privalės įgyvendinti daug papildomų aplinkosauginių reikalavimų: išlaikyti numatytus atstumus nuo taršos šaltinių, augalų apsaugos produktų ir trąšų naudojimą sumažinti bent trečdaliu, antroje vegetacijos pusėje piktžoles naikinti tik mechaninėmis priemonėmis, nustatytu reguliarumu atlikti dirvožemio tyrimus ir tręšti griežtai pagal kiekvienam laukui sudarytą tręšimo planą, o leidžiamos trąšų normos turės būti mažesnės negu įprastinėje gamyboje", - papildomus augintojų įsipareigojimus vardija LDAA direktorė Zofija Cironkienė.

Pasak Zofijos Cironkienės, keista, kad pareiškime abejojama ES žemės ūkio politika, kuri vienareikšmiškai yra nukreipta į tausojančio žemės ūkio principus.

„Tausojančio negalima supriešinti ar sutapatinti su ekologišku. Abu šie žemės ūkio gamybos principai turi būti puoselėjami ir palaikomi. Ar Lietuvoje užauginama daug ir už prieinamą kainą saugių ir kokybiškų daržovių, nors ekologiniai ūkiai buvo remiami daugelį metų? Ne. Augintojai sutinka, kad vaisių ir daržovių auginimas turi būti tausojantis, reaguojantis į rinkos poreikius, tačiau ši veikla turi išlikti pelninga, o vartotojui pateikiama produkcija – saugi ir įperkama", - įsitikinusi LDAA direktorė.

MŪ inf.