Kodėl juoduoja javų varpos?
2019-07-30

Dotnuva (Kėdainių r.). Po sodraus lietaus ir šiltų orų kai kuriuose bebaigiančių sunokti ar jau sunokusių kviečių laukuose išryškėjo pajuodusios varpos. Sunerimę ūkininkai klausia, ką daryti?

LAMMC Žemdirbystės instituto augalų patologijos ir apsaugos skyriaus vedėja Roma Semaškienė sako šiomis dienomis sulaukusi ne vieno sunerimusio ūkininko skambučio dėl kviečių.

Jos teigimu, dėl šiuo metu matomų pajuodusių varpų pasėliuose jau nebeverta nerimauti, tik gal dar kartą reikėtų susimąstyti apie galimas jų atsiradimo priežastis. Kaip žinoma, ant susenusių, o vėliau ir ant ilgiau lietingu oru lauke pastovėjusių subrendusių augalų pradeda vystytis saprotrofiniai grybai, dėl kurių augalas pajuoduoja ir nenukultame lauke ypač akivaizdžiai išryškėja pajuodusios varpos.

„Šis požymis labiausiai išryškėja tada, kuomet varpose smulkūs grūdai arba jie tiesiog neužmegzti ir varpos būna nepasvirusios, stovi stačiai. Kol sausa, pajuodavimas būna nežymus, bet palijus, naktimis laikantis rūkui, varpų pajuodavimas labai išryškėja“, – aiškina R. Semaškienė.

Tokių varpų laukuose matome kasmet, bet jų būna nedaug, išsibarsčiusios lauke po vieną kitą. Šiemet jos labiau pastebimos, nes beveik visuose javų laukuose buvo pastebimas ankstyvas augalų senėjimas.

Šilti ir lietingi orai labai palankūs saprotrofiniams grybams plisti. Itin smarkiai saprotrofiniai grybai gali apnikti javus tuomet, kai aktyviu augimo periodu sutrinka jų vystymasis, bet javai vis tiek išplaukėja, kai prastai mezga ar net visai neužmezga grūdų, prasideda ankstyvas augalo senėjimas.

„Varpų juodligės atsiradimo priežasčių yra ne viena. Pirmiausia, dėl nepalankių augimo sąlygų (sausros, šalnų, užmirkimo ar kitų aplinkos veiksnių) jautriausiais augalo vystymosi tarpsniais. Antra – nukentėjusiame nuo šalnų ar sausros pasėlyje iš karto panaudotų priežiūrai skirtų produktų. Trečia – dėl netinkamai panaudotų cheminių augalų apsaugos produktų (nupurkšta netinkamu tarpsniu, neįvertintos sąlygos purškimo metu ir kt.). Ketvirta – dėl panaudotų daugiakomponenčių mišinių, neįvertinus jų rizikos augalui“, – priežastis vardija R. Semaškienė.

Ji tai pat priduria, kad varpų juodligės požymiai gali išryškėti javuose, kurie buvo smarkiai pažeisti pašaknio ligų, arba tuose laukuose, kur intensyviai plito varpų fuzariozė. Tačiau šiemet akivaizdu, kad ankstyvą augalų senėjimą sukėlė ne minėtos ligos.

Šių metų meteorologinės sąlygos buvo išskirtinės: sausra, aukštos temperatūros ir stiprios šalnos gegužės pradžioje, kurios truko ne vieną ir ne dvi naktis. Tuo metu kaip tik žieminiai kviečiai perėjo į stiebo augimą, formavosi ir kilo aukštyn varpos.

Balandžio pabaigoje vyravę netipingai šilti orai skatino spartų kviečių vystymąsi. Ir po šilumos antplūdžio neįtikėtinai žemos temperatūros ne tik pristabdė augimą, bet galbūt galėjo pažeisti ir augalus.

Literatūroje nurodoma, kad dėl bamblėjimo metu „pagauto“ šalčio pažeidžiami jautriausi augalo audiniai, o ypač dideliu jautrumu šalčiui pasižymi besiformuojanti varpa. Nukenčia žiedadulkės, augalas nebeužmezga grūdų.

Skirtingų veislių reakcija į šaltį net tuo pačiu augimo tarpsniu gali būti nevienoda, daug reikšmės pažeidimo stiprumui turi mikroklimato sąlygos. Pasak R. Semaškienės, didelė tikimybė, kad laukuose neužmezgusių augalų gausą ir dabar matomą jų ankstyvą senėjimą lėmė didelė temperatūrų kaita pavasarį, stiprios šalnos, prisidėjo sausros sukeltas stresas.

Ar galėjo prisidėti ir kiti veiksniai, tokie kaip streso paveiktų augalų purškimas augalų apsaugos produktų mišiniais, o neretai ir mišiniais su trąšomis, geriausiai gali atsakyti patys laukų šeimininkai.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia

(0)

Dėmesio! Atsakomybė už komentarų turinį tenka patiems komentuotojams.

Komentuokite atsakingai, gerbkite kitų nuomonę.

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Lietuvoje drastiškai mažėja gyvulių skaičius. Kaip tai vertinate?
Orai