Kodėl gelsta česnakų lapai
2020-05-26

Babtai, Kauno r. Šiemet ne vienas žieminių česnakų augintojas pastebėjo, kad beveik per visą žiemą žaliavę česnakai balandžio mėnesį pradėjo gelsti. Tai ne ligos požymis, o fiziologinis sutrikimas, atsiradęs dėl prasto maisto medžiagų pasisavinimo.

LAMMC Sodininkystės ir daržininkystės instituto Daržo augalų selekcijos ir technologijų skyriaus mokslo darbuotoja Danguolė Juškevičienė sako, kad šis pavasaris žieminiams česnakams, kaip ir daugeliui kitų augalų, nebuvo lengvas.

„Esminis dalykas – skirtingas temperatūros režimas, kai dominavo šiltos dienos ir palyginti vėsios naktys. Augalai dienomis intensyviai augdavo, o naktimis neretai pasitaikydavo ir neigiamų temperatūrų, kurios stabdydavo augimą“, - pastebi D. Juškevičienė.

Linas Agro 20 09 01

Be to, balandžio mėnesį dirvoje trūko drėgmės. Tokios sąlygos buvo nepalankios vandens ir jame ištirpusių maisto medžiagų patekimui iš šaknų į lapus - todėl lapų viršūninė dalis pradėjo gelsti. Pasitaikė nemažai dienų, kai pūtė stiprūs vėjai. Tai padidino vandens išgarinimą iš augalų, lapų audinių ląstelėse trūko turgorinio slėgio. Lapai prarado tvirtumą.

Pastebėta, kad 5 lapų tarpsniu kai kurių veislių žieminių česnakų lapai įgavo violetinį atspalvį – taip atsitiko dėl fosforo trūkumo, nes augalai dėl šalto oro ir sauso dirvožemio negalėjo jo pasisavinti.

„Mūsų instituto eksperimentiniuose laukeliuose žieminiai česnakai pradėjo dygti sausio 12 dieną ir nuo tada jie visą laiką vegetavo. Galima sakyti, augalai tikrosios ramybės žiemos periodu taip ir neturėjo. Pradėjus česnakams intensyviau augti, pasėliuose stebėjome, kad šaknų sistema buvo silpnokai išsivysčiusi, lyginant su antžemine dalimi, tai irgi neigiamai veikė mitybos procesus“, - sako D. Juškevičienė. Kitaip tariant, pagal lapų dydį atitinkamai šaknų sistema turėtų būti masyvesnė.

Ne vienas česnakų augintojas yra sunerimęs dėl gelstančių lapų. Kai kas išbandė pavasarinį tręšimą azoto trąšomis keisti į trešimą per lapus, nes šie buvo gerai išsivystę. Tai pagreitino trąšų pasisavinimą.

„Kai kurie augintojai, norėdami paspartinti augimą, net tris kartus česnakus tręšė azoto trąšomis. Įprastose technologijose yra rekomenduojama azoto trąšomis pavasarį česnakus tręšti 2 kartus, o esant 6-7 lapo tarpsnio, kas 10 dienų purkšti mikroelementų mišiniais, kuriuose būtų geležies, kalcio, boro, magnio, sieros. Pastaroji česnakams labai svarbi, nes jie savo sudėtyje turi sieros junginių“, - sako D. Juškevičienė.

Kokie toliau laukia žieminių česnakų priežiūros darbai? D. Juškevičienė sako, kad dažniausiai česnakų neprireikia purkšti nei fungicidais, nei insekticidais. Tik tais atvejais, jei būna vešli, tanki lapija ir laikosi lietingi orai, gali pradėti plisti miltligė, tada profilaktiškai reikėtų panaudoti fungicidus. Iš kenkėjų česnakams pavojinga svogūninė žiedmusė. Tačiau dažniausiai šie kenkėjai pradeda plisti vegetacijos pabaigoje ir didesnės žalos nepadaro.

Be to, svogūninės žiedmusės dažniausiai kenkia žiedynstiebiams, kurie turi būti pašalinami, vos tik augalas juos pradeda kelti.

„Kai kurie augintojai klaidingai mano, kad reikia leisti žiedynstiebiams šiek tiek ūgtelėti. Ne, tikrai to nereikia. Kuo anksčiau pašalinami žiedynstiebiai, tuo geriau – tuo mažiau maisto medžiagų jie išeikvoja, palikdami jas ropelėms auginti“, - sako D. Juškevičienė, pridurdama, kad jaunus žiedynstiebius kur kas lengviau pašalinti: tiesiog nulaužti mūvint pirštines.

Vasariniai česnakai, bent jau kol kas, auga puikiai: vyrauja jiems labai palanki oro temperatūra. Kol formuojasi šaknys, vasariniams česnakams optimali temperatūra yra apie 5–10 laipsnių. Drėgmės taip pat netrūksta, todėl vasariniai česnakai šaknijasi ir auga sparčiai.

Azotinėmis trąšomis vasariniai česnakai tręšiami, esant masiniam (apie 80 proc.) sudygimui. Purenama dirva. Azotines trąšas įterpti galime per kelis kartus – antrą kartą tręšiama intensyviai augant lapams. Šešių–septynių lapelių augimo tarpsniu naudinga česnakus pradėti tręšti skystomis kompleksinėmis trąšomis per lapus. Skystomis trąšomis per lapus augalai tręšiami 4–5 kartus, kas 7–10 dienų.

Kiek tiksliai Lietuvoje auginami žieminių ir vasarinių česnakų, statistika nerodo, nes deklaruojant jie „pasislepia“ po pavadinimu „Kitos daržovės“. Manoma, kad kasmet mūsų šalyje česnakai auginami 500 ha plote ir šis plotas yra palyginti stabilus.

MŪ inf.

Gudinas - mobilioji apacia 20.05.14

Naujienų prenumerata

Aktualus klausimas
Ar reikia riboti tiesiogines išmokas (nustatyti „lubas“)?
Orai