Radviliškio r. „Kiekvienais metais žemdirbiams vis sunkiau. Ypač komplikuotas buvo šis pavasaris“, – sako ūkininkas Paulius Radėnas. Kokius sprendimus jis priima savo ūkyje, siekdamas dirbti efektyviau? 

Šio pavasario orai itin kontrastingi: ankstyva šiluma paskatino augalus vystytis, o balandžio antroje pusėje atėjusios stiprios šalnos, kurios užsitęsė net iki gegužės vidurio, padarė didelės žalos žieminiams rapsams, pakenkė kviečiams ir kitiems augalams.

Paulius Radėnas pasakoja, kad jo laukuose šalnos daugiausia paveikė žieminius rapsus (augina trijų veislių). Nukentėjo ir žieminiai kviečiai: žemesnėse vietose augalai išretėjo, kitur lapų galiukai dėl sutrikusios mitybos pakeitė spalvą. Tikimasi, kad dėl to derlingumo potencialas gal per daug ir nesumažės, nes ūkininkas deda daug pastangų, kad atgaivintų pasėlius.

„Prieš prognozuojamas šalnas stengėmės kviečius ir miežius nupurkšti manganu, kuris padeda sustiprinti augalus. Naudojame ir aminorūgštis. Rapsus purškiame boru ir jūros dumblių biostimuliatoriumi. Pastebėjome, kad būtent dumbliai gerai pasiteisina – augalai patiria mažiau streso“, – pasakoja ūkininkas.

Daugiametis žieminių kviečių derlingumas P. Radėno ūkyje siekia 7–8 t/ha. Žieminių rapsų derlius pernai siekė net 3,9 t/ha ir juo ūkininkas itin džiaugėsi. Pernai pasėliai mažiau nukentėjo nuo šalnų, užteko ir drėgmės.

Salyklinių miežių pavyksta užauginti po 6–6,5 t/ha. Toks derlingumas augintoją tenkina, nes ir įdėjimai mažesni negu kviečiams.

Rekordinis pupų derlingumas P. Radėno ūkyje siekė ir 6,6 t/ha, bet yra buvę vos 0,8 t/ha, kai per karštį nudegė žiedai ir įsivyravo sausra. Yra auginęs ir žirnių, tačiau dėl išgulimo juos sunkiau nukulti, todėl iš ankštinių dabar pasirinko pupas. Pernai pavyko užauginti maistinės kokybės pupas, o, pavyzdžiui, užpernai kenkėjai padarė daug žalos.

„Kiekvieną augalų priežiūros darbą svarbu atlikti laiku ir kad užtektų dirvožemyje drėgmės, tuomet ir derlius užauga“, – sako ūkininkas.

Ankstyva sėja sumažina galimų sausrų žalą

Šiemet P. Radėnas anksti – balandžio pirmoje pusėje – pasėjo vasarinius salyklinius miežius, pupas. Gegužei įpusėjus pasėliai atrodė gerai. Šie augalai šaltą orą atlaikė nenukentėję. Be to, tokia temperatūra buvo nepalanki pupų kenkėjams sitonams, todėl jų apgraužtų pupų lapų pasėlyje labai nedaug, nereikėjo nė insekticidų panaudoti.

Vėsūs šio pavasario orai buvo palankūs vasariniams miežiams tolygiai sudygti ir labai gerai išsikrūmyti. „Visuomet stengiuosi vasarojų pasėti kuo anksčiau, kai tik galima įeiti į dirvą. Tai pasiteisina, nes vasariniams augalams labai svarbu, kad dirvožemyje būtų pakankamai drėgmės ir jie greitai sudygtų, įsitvirtintų. Jau ne vienus metus anksti pavasarį ar vasaros pirmoje pusėje pasitaiko sausrų ir jos didesnės žalos padaro būtent vasariniams augalams. Todėl ankstyva sėja padeda sumažinti nuostolius“, – pasakoja Paulius.

Anksčiau porą metų ūkyje buvo auginamos ir kanapės, sėjo iki 20 ha. Pirmasis projektas nepavyko, nes buvo sunku išdžiovinti lapelius ir nebeliko, kur parduoti. Kitąkart kanapes dėl sėklų augino, realizuoti nebuvo sunku. Tačiau, pasak Pauliaus, gana sudėtinga jas nukulti, o po to įdirbti žemę (pluoštas veliasi tarp technikos darbinių dalių), todėl nutarė kol kas šių augalų atsisakyti.

Augino ir avižų, net moliūgų dėl sėklų... „Dabar sėjame įprastus augalus, nors nuolat ieškome, kuo dar galėtume papildyti ūkio sėjomainą ir pajamas“, – sako Paulius, pridurdamas, kad derlių nuėmus į vasarojui skirtus laukus sėja tarpinių augalų mišinius, kuriuos palieka per žiemą.

Visą pasakojimą apie Pauliaus Radėno ūkį skaitykite birželio mėn. žurnale „Mano ūkis“.