Kaunas. Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje pluša apie 26,7 proc. visų pasaulio dirbančiųjų. Šis sektorius pagal darbuotojų skaičių yra antras didžiausias pasaulyje. Tačiau bendra tendencija išlieka – žemės ūkio darbuotojų nuolat mažėja jau nuo pramonės revoliucijos pradžios. 

Europoje XVI a. ūkininkavo 55– 75 proc. gyventojų, XIX a. šis skaičius siekė 35–65 proc., o dabar nesudaro nė 10 procentų. Tai iš dalies lėmė struktūrinis ekonominės gamybos perėjimas iš žemės ūkio į gamybą ir paslaugas, taip pat padidėjęs žemės ūkio sektoriaus darbuotojų produktyvumas, dėl kurio sumenko darbo jėgos paklausa.

Moterys 2019 m. sudarė 36,7 proc. visų žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriaus darbuotojų. Palyginti su 1991-aisiais, šiame sektoriuje plušančių moterų sumažėjo 15 proc., o vyrų – 9,3 procento. Nagrinėjant dirbančiųjų skaičių pagal pasaulio regioną pastebėta, kad kuo stipresnė šalies ekonomika, tuo mažiau šiame sektoriuje darbuotojų.

Europoje pirmauja Albanija

Nors Europoje žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriaus darbuotojai tarp visų dirbančiųjų 2019 m. vidutiniškai sudarė 5,3 proc., tačiau skirtumai tarp šalių dideli. Pavyzdžiui, Albanijoje šis rodiklis siekė 36,4 proc., o Liuksemburge – 0,7 procento. 2019 m. Europos Sąjungoje (ES 27) dirbančiųjų dalis šiame sektoriuje buvo 4,5 proc.

Lietuvoje tuo pačiu laikotarpiu žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės darbuotojai sudarė 6,4 proc. visų darbą turinčių gyventojų (sukurta 3,5 proc. šalies BVP). Vis dėlto dirbančiųjų šiame sektoriuje mūsų šalyje kasmet mažėja.

Remiantis Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizacijos statistiniais duomenimis (FAOSTAT), daugelyje šalių šiame sektoriuje vyrų dirba daugiau nei moterų. 

Situacija kituose žemynuose

Vadovaujantis FAOSTAT duomenimis, Okeanijoje 2019 m. žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriaus darbuotojai sudarė 11,6 proc. visų dirbančiųjų

Žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriaus darbuotojai Šiaurės Amerikoje 2019 m. sudarė vos apie 1,4 proc. visų darbą turinčių gyventojų (JAV – 1,4 proc., Kanadoje – 1,5 proc.). Nepaisant didžiulio JAV žemės ūkio produktyvumo, aukšto mechanizacijos lygio, bendra žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės produkcija sudarė mažiau nei 1 proc. BVP. 

Pietų Amerikos šalyse 2019 m. žemės ūkiu, miškininkyste ir žuvininkyste vertėsi 12,3 proc. visų darbą turinčių gyventojų, tačiau, kaip ir kituose pasaulio regionuose, atskirose šalyse šis rodiklis svyravo (nuo 30,5 proc. Bolivijoje iki 1,5 proc. Argentinoje). 

Azijoje 2019 m. šiame sektoriuje plušo apie 29,7 proc. visų dirbančiųjų. Atskirose šalyse šis rodiklis svyravo nuo 0 proc. Singapūre iki 64,4 proc. Nepale. Kinijos žemyninėje dalyje 2019 m. žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės darbuotojai sudarė 25,3 proc. visų dirbančiųjų (27,9 proc. visų darbą turinčių vyrų ir 22 proc. moterų), o Taivane – tik 5 proc. (6,8 ir 2,8 proc.). Dar didesni skirtumai Honkongo srityje. Ten žemės ūkio veikla vertėsi vos 0,2 proc. visų dirbančių gyventojų.

Palyginti su kitais žemynais, Afrikoje šio sektoriaus darbuotojų dalis tarp visų dirbančiųjų 2019 m. buvo didžiausia (48,9 proc.). Vos trijose valstybėse šis rodiklis sudarė iki 10 proc. visų darbą turinčių asmenų: Pietų Afrikos Respublikoje (5,3 proc.), Mauricijuje (6 proc.) ir Alžyre (9,6 proc.).

Daugelyje kitų šio žemyno šalių žemės ūkio, miškininkystės ir žuvininkystės sektoriuje minėtu laikotarpiu dirbo daugiau kaip pusė visų darbą turinčių gyventojų, kai kuriose valstybėse net apie 80 proc., pavyzdžiui, Burundyje (86,2 proc.), Somalyje (80,3) ir Malavyje (76,4 procento).