Dotnuva (Kėdainių r.). Šalyje jau prasideda javapjūtė: kaip įprasta, startuota su žieminių miežių pjūtimi, tada kombainai išvažiavo į žieminių rapsų laukus. Netrukus bus kuliami ir žieminiai kviečiai bei kvietrugiai. Kokio derliaus tikimasi?

Akivaizdu, kad apie rekordinius derlius šiemet nėra ko svajoti. Užsitęsus sausringam periodui, ankštinių augalų derlius bus 20–30 proc. mažesnis negu 2017 metais. Kai kuriuose šalies regionuose nesubalansuotų orų reikšminga įtaka bendram derlingumui akivaizdi, kai suminis derlius bus mažesnis mažiausiai 20 proc. – kitaip tariant, penktadaliu mažesnis.

Situacija skirtinguose šalies regionuose

Vakarų Lietuvoje kai kurie ūkininkai jau pradeda javapjūtę, tačiau grūdų drėgmė dar per didelė. Jei išsilaikys panašūs orai žieminius kviečius ir kvietrugius žada pradėti kulti po 7–10 dienų.

Vidurio Lietuvoje javapjūtė jau prasidėjo – pradėti kulti žieminiai miežiai bei žieminiai rapsai. Tačiau vos ne kasdieniniai dažni liūtinio pobūdžio lietūs trukdo javapjūtės darbams. Šiaurės Lietuvoje maždaug 5 dienomis anksčiau negu įprasta prasidėjo žieminių rapsų kūlimas, kuliami ir ankstyvesnių veislių žieminiai kviečiai.

Pietryčių Lietuvos zonoje prasidėjus lietingiems orams situacija labai sparčiai keitėsi – sausros baigėsi. Kai kuriuose rajonuose fiksuotas dirvožemio drėgmės perteklius. Tačiau gegužės ir birželio mėnesio sausra padarė neigiamą įtaką javams. Jų pasėliai daugelyje vietų labai žemi ir išretėję. Sėjamųjų rugių ir kvietrugių pasėliai retoki. Vietomis augalai pagulę ir nemažai smulkių varpų.

Perlojos bandymų stoties mokslininkų stebėjimai rodo, kadper 2 liepos dešimtadienius iškrito 106 mm (daugiametis liepos mėn. vidurkis 88 mm). Deja, gausus lietus javų derliui įtakos neturi. Karštis dieną ir gausus lietus sąlygojo staigų bulvių maro plitimą bei jų pasėliuose piktžolių gausą.

Apibendrinta pasėlių būklė

LAMMC Žemdirbystės instituto mokslo darbuotojai Virginijus Feiza, Sigitas Lazauskas, Jonas Šlepetys ir Eglė Petraitienė apibendrino situaciją laukuose ir prognozuoja konkrečių augalų derlingumą. Kaip ir kasmet, artėjant javapjūtei, o kai kur jai jau ir prasidėjus, prognozės patikslintos. Palyginti su prieš tris savaites pateikta šių metų derliaus prognoze, sumažintas žieminių rapsų ir padidintas vasarinių rapsų derlius, pagerėjo ir daugiamečių žolių prognozuotas derlingumas.

Žieminiai javai

Daugumoje laukų pasėlių būklė gera arba vidutinė. Yra ir išretėjusių pasėlių, dėl praėjusių metų nekokybiškos sėjos į užmirkusias dirvas. Kai kur, ypač lengvesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiuose, žieminiai kviečiai nukentėjo nuo sausros – tokie augalai žemesni, jų lapai anksti nudžiūvo.

Dėl didelės drėgmės ant subrendusių javų varpų intensyviai plinta juodligė. Patamsėjusios varpos ir grūdai dažniausiai neturi jokios esminės įtakos grūdų derliui, tačiau ligą sukeliančių grybų sporos kūlimo metu patenka ir ant kitų grūdų ir šie gali patamsėti, tuo pačiu netekti prekinės išvaizdos, ypač tai nepageidautina maistiniuose grūduose. Yra ir dėl lietaus bei stipraus vėjo paguldytų pasėlių.

Žieminiai miežiai daugumoje laukų nukulti arba kuliami. Žieminių kvietrugių daugumos pasėlių būklė gera. Kvietrugiai, kaip ir rugiai, turi labiau išvystytą šaknų sistemą negu kviečiai, todėl jie atsparesni ir sausrai. Žieminių rugių pasėliai retoki, vietomis labai smulkios javų varpos.

Žieminiai ir vasariniai rapsai

Žieminiai rapsai šiuo metu kuliami arba jau nukulti. Yra krušos „iškultų“ laukų. Šių metų pavasarį sausringi orai lėmė blogas vasarinių rapsų dygimo ir augimo sąlygas, dėl drėgmės trūkumo pasėliai labai netolygiai augo ir vystėsi, augalai yra žemi. Dėl lietingų orų vasarinių rapsų būklė šiek tiek pagerėjo, ypač tuose pasėliuose, kurie šiuo metu žydi (BBCH 65–67). Tuo pačiu dėl lietingų oro sąlygų vasarinių rapsų pasėliuose intensyviau plinta juodoji dėmėtligė, netikroji miltligė, fomozė, taip pat yra labai palankios sąlygos ir sklerotinio puvinio plitimui.

Vasarojus: tarpsta kukurūzai ir grikiai

Vasarinių miežių pasėliai atrodo patenkinamai: augalai žemi, pasėliai retoki. Intensyvaus augimo metu trūko drėgmės, o tai turės neigiamos įtakos jų derlingumui. Avižų pasėliai atrodo neblogai – jie žemi, bet tankūs.

Vasariniai kviečiai gerai išsikrūmiję, vešlūs. Tačiau pasitaiko ir nuo sausros nukentėjusių, žemų, retokų bei ligotų pasėlių. Tai ypač pastebima lengvesnės granuliometrinės sudėties dirvožemiuose. Nemažai kviečiuose dryžligės pažeidimų.

Kukurūzai žydi, augalai vešlūs – galima tikėtis gero derliaus. Grikiai irgi atrodo gerai – po lietaus atsigavo, gerokai paaugo ir dabar masiškai žydi.

Žirnių pasėlių būklė gera, jie neišgulę, tačiau žemoki. Anksčiau pasėti jau kuliami, o kai kurie žirnių laukai jau nukulti. Pupų būklė patenkinama. Pasėliai, kaip reta, žemi. Šiuo metu pupų rudoji dėmėtligė, dar vadinama šokoladine dėmėtlige, intensyviai yra pažeidusi ne tik lapus, bet ir ankštis. Kai kuriuose pupų pasėliuose apsaugai nuo šios ligos buvo panaudoti augalų apsaugos produktai net antrą kartą.

Po lietaus atsigavo bulvės

Cukriniai runkeliai labai nevienodi – tai priklauso nuo skirtingų dirvožemių (sausros metu labai išryškėjo podirvio įtaka augalams) ir nuo skirtingo kritulių kiekio atskirose vietovėse. Pradeda plisti grybinės lapų ligos, rasti pirmieji rudmargės ir baltulių pažeidimai. Kai kuriuose laukuose rasta boro trūkumo ant augalų požymių. Dėl anksčiau vyravusių sausų orų augalai negalėjo įsisavinti dirvoje esančio minėto elemento. Dėl sausros buvo sulėtėjęs ir pats runkelių augimas. Šiuo metu jie intensyviai auga.

Po lietaus atsigavo bulvės, tačiau lietingi ir šilti orai sudaro palankias sąlygas bulvių marui. Ankstyvų veislių bulvės jau kasamos arba nukastos. Vėlyvų veislių bulvės – žydi. Šiuo metu vyraujantys šilti ir lietingi orai yra palankūs daugiamečių žolių augimui, todėl galima tikėtis gausaus atolo derliaus.

Prognozuojamas šių metų augalų derlingumas (liepos 20 d. duomenimis) pateikiamas lentelėje.

MŪ inf.