


Vilnius. Struktūriniai pokyčiai Lietuvos kiaulininkystės sektoriuje įvyko dėl dramatiško gyvulių skaičiaus mažėjimo ūkininkų ir šeimos ūkiuose. Afrikinis kiaulių maras ir pandemija stipriai paveikė kiaulienos rinkos situaciją. ES kiaulienos sektoriaus ateitis neapibrėžta ir neaiški.
Lietuvos kiaulininkystės sektoriaus pastarųjų dešimtmečių struktūrinių pokyčių rezultatas – drastiškai sumažėjusi kiaulių populiacija. Statistikos departamento duomenimis, 2020 m. pradžioje šalies ūkiuose buvo 550,8 tūkst. kiaulių, palyginti su 928,2 tūkst. gyvulių 2010 metais.
Ūkininkų ir šeimos ūkiai 2010 m. laikė 341,2 tūkst. kiaulių, o 2020 m. šis skaičius sumažėjo daugiau kaip 3 kartus ir siekė tik 101,6 tūkst. gyvulių. Didžiausias kiaulių skaičius liko žemės ūkio bendrovėse ir įmonėse, tačiau ir čia gyvūnų skaičius nuosekliai mažėja (nuo 587,0 iki 449,3 tūkst.). Dviejų grupių kiaulių skaičiaus dinamikos palyginimas rodo, kad ūkininkų ir šeimos ūkiai praranda svarbą šalies kiaulininkystės sektoriuje.
Visą Nelės JURKĖNAITĖS (LAEI) straipsnį skaitykite čia.
MŪ inf.
Taip pat šia tema skaitykite
-
Nuo meilės kiaušiniams iki 600 vištų dedeklių
2025-04-18 -
Patyrusi agurkų augintoja: „Sėkmės raktas – kokybiški daigai“
2025-04-18 -
Sojos Lietuvos laukuose: ką rodo ūkininkų praktika
2025-04-16
Skaitomiausios naujienos
-
Saulės elektrinės nukenčia vis dažniau
2025-04-01 -
Gazolio naudojimas ūkyje: nusižengimų beveik nerasta
2025-03-31 -
ŽŪM pritaria siūlymui parduoti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę
2025-04-16
(0)