Kaunas. Žemės ūkio statistikos leidinys paskelbė, kad praėjusį ketvirtį kiaulių supirkimo kaina buvo beveik per pusę aukštesnė negu prieš metus.

Ar tai reiškia, kad verta plėsti kiaulininkystę ir ši veikla tampa gerokai pelningesnė?

Kiaulių supirkimo kaina paskutinį praėjusių metų ketvirtį padidėjo apie 43 proc., o skerdenų pardavimo apimtys – 12 proc., skelbia žemės ūkio leidinys „Agrorinka“.

Kiaulių supirkimo kaina pagal skerdenas Lietuvoje vidutiniškai siekė 187 eurus už 100 kilogramų ir buvo 42,5 proc. didesnė nei 2018-ųjų tuo pačiu laikotarpiu. Kaina pagal gyvąjį svorį buvo 138 eurai – 42,3 proc. didesnė.

Pernai spalį-gruodį paskersta 233,9 tūkst. kiaulių – 12,3 proc. daugiau nei prieš metus.

Tokia yra oficiali statistika. O kokius pokyčius realiai jaučia Lietuvos kiaulių augintojai?

Pakilus kainai padengti buvę nuostoliai

Radviliškio rajone jau tris dešimtmečius kiaulininkyste besiverčiančios ŽŪB „Gražionių bekonas“ direktorius Edmundas Adomavičius sako, kad iš tiesų praėjusių metų paskutinį ketvirtį kiaulės buvo palyginti brangios.

„Kodėl tokia didelė procentinė kainos padidėjimo išraiška? Niekas nepasako, kad 2018 m. ketvirtą ketvirtį kaina buvo labai žema, galima sakyti, dempinginė, nes nesiekė nė 0,9 Eur už gyvojo svorio kilogramą. O savikaina sudarė 1,1 Eur/kg. Taigi, lyginant su minėta kaina, supirkimo kainų šuolis aukštas. Tačiau palyginti su ilgesniu periodu, tai joks stebuklas. Sakykime, kad pakilus kainai kantriesiems augintojams buvo padengti anksčiau patirti nuostoliai“, - portalui manoukis.lt sakė E. Adomavičius.

"Kiaulininkystėje įprastas dalykas yra supirkimo kainų svyravimas, kai vienas metais pavyksta uždirbti, o kitais patiriama nuostolių", - sako ŽŪB „Gražionių bekonas“ direktorius Edmundas Adomavičius

Daug metų kiaules auginęs Molėtų rajono ūkininkas Algirdas Taraškevičius sako, jog tiems, kurie patys neveisia paršelių savo ūkyje, o juos perka ir peni iki realizuojamojo svorio, kainų pakilimas daugiau pelno neprideda. Mat jeigu didėja kiaulių supirkimo kaina, tai brangsta ir paršeliai. Taigi, papildomo pelno užauginus kiaulę dažniausiai nebūna.

Pasak molėtiškio, tokie kaip jo, mažesni kiaules auginantys ūkiai gali išsilaikyti rinkoje tik dėl to, kad patys užsiaugina nebrangius pašarus, patys dirba nieko nesamdydami.

Ilgametę kiaulių auginimo patirtį turintis „Gražionių bekono“ vadovas sako, kad kiaulininkystėje įprastas dalykas yra supirkimo kainų svyravimas, kai vienas metais pavyksta uždirbti, o kitais patiriama nuostolių. Kiaulininkystės situacija Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, labai priklausoma nuo globalios rinkos.      

„Šiame versle kainos kito nuolatos, ir tikriausiai taip bus ateityje. Tie, kurie iš kiaulių auginimo tikisi labai greito ir didelio uždarbio, gali nusivilti. Siekiant verstis kiaulininkyste, turi būti ritminga, nuosekli gamyba. Pasitaikius sėkmingam laikotarpiui – uždirbsime, pasitaikius prastesniam – bus nuostolių“, - sako E. Adomavičius.

Kiaulių maras neatbaidė nuo verslo

Paklausus, ar žinant tokią situaciją, verta auginti kiaules, portalo pašnekovas atsako teigiamai. „Taip, reikia auginti. Suprantu, kad epizootinė situacija sudėtinga, kad užkrečiamos ligos (afrikinis kiaulių maras – AKM) pas mus siautėja jau ne vienus metus. Galbūt jau iš dalies išmokome su juo gyventi, gal šiek tiek sumažėjo ir ligą pernešančių šernų populiacija, taigi, gal rizika apsikrėsti ir mažesnė, bet išlieka“, - svarsto E. Adomavičius.

Vienas kiaulių augintojų, savo kailiu patyrusių AKM pasekmes, - Molėtų r. ūkininkas A. Taraškevičius. Jo ūkio fermoje 2018 m. vasarą aptikus AKM, utilizuoti teko daugiau kaip 200 augintinių. Tačiau patirti nuostoliai ir rūpesčiai dėl fermos pertvarkymo, griežtų biosaugos reikalavimų įgyvendinimo neatbaidė molėtiškio noro ir toliau auginti kiaules. Teko laukti metus, kad ateitų parama, kompensuojanti dėl AKM patirtus nuostolius. Kiaulės nebuvo apdraustos.

Dabar ūkininkas sako, kad pagaliau baigia tvarkyti visus dokumentus ir rengiasi vėl atkurti savo kiaulių fermą.

„Kiaules auginame jau daugiau kaip 20 metų. Patys pastatėme fermas. Patys savo laukuose užsiauginame grūdų pašarams. Mūsų kraštuose javų derlingumas palyginti mažas, kokybė irgi ne pati aukščiausia, todėl jų tiesiog parduoti įmonėms neverta. Geriau panaudoti pašarams ir nupenint kiaules turėti didesnį uždarbį. Be to, patys dirbame, nesamdome nieko. Todėl viską įvertinę vėl norime atgaivinti kiaulių auginimą. Turime patirties, todėl nėra taip baisu“, - pasakoja A. Taraškevičius.

Molėtiškio planuose ūkio fermoje ilgainiui vėl auginti iki 500 peniukšlių. Bet tam prireiks ir laiko, ir lėšų. „Norime dirbti, negi sėdėsime rankas sudėję ir žiūrėsime, kaip į mūsų šalį vežama lenkiška arba olandiška kiauliena. Turi būti ir vietinės produkcijos“, - teigia ūkininkas A. Taraškevičius.

Vartotojai nori lašinių!

Skaičiuojama, kad mūsų ūkiuose užauginta kiauliena aprūpina tik 40 proc. šalies vietinės rinkos poreikio šiai produkcijai. „Tikrai gėda ir bėda, kad nesugebame apsirūpinti vietine kiauliena. Lietuva turėtų nors sau užsiauginti pakankamą kiekį produkcijos“, - įsitikinęs E. Adomavičius.

„Gražionių bekonas“ 1992 m. per metus realizuodavo apie 4 tūkst. kiaulių. Nuo to laiko iki šių dienų metinės gamybos apimtys pamažu padidintos iki 20 tūkst. kiaulių. Pasak bendrovės vadovo, daugiau plėstis jau neleidžia ūkio infrastruktūra. Taigi, siekiama toliau išlaikyti tokį pat lygį.

Kokios kiaulininkystės Lietuvoje tendencijos, žvelgiant į priekį pačių augintojų akimis? Prieš daugelį metų, kuomet mūsų šalyje vyravo lašininės kiaulės, imta jas naikinti ir buvo pereita prie mėsinių kiaulių veislių, kaip ir Vakarų Europoje. Tuomet teigta, kad riebi mėsa nesveika ir nekonkurencinga užsienio rinkose.  

Įsivyravus vakarietiškai madai riebi mėsa tapo nepaklausi, o dabar pradedama atsigręžti į lašinines kiaules. Siekiant jų auginti daugiau, vėl reikia keisti veislių genetiką ir šėrimo racionus

Dabar gi, kai lašiniai reabilituoti kaip naudingas žmogaus sveikatai maistas ir jų paklausa didėja, vėl norima auginti daugiau lašininių veislių kiaulių. Tačiau tai nėra greitas procesas. Kaip sako E. Adomavičius, vėl reikia keisti veislių genetiką.

„Dabar vis daugiau vartotojų nori storų lašinių. Tačiau pereiti į lašininių kiaulių auginimą gali užtrukti ne vienus metus. Reikia ne tik veislių genetiką pakeisti, bet ir pertvarkyti šėrimo racionus. Kita vertus, gera žinia yra ta, kad lašinius gali duoti tik kiaulės. Taigi, jų lietuviams reikėjo ir, tikimės, reikės“, - sako E. Adomavičius, ragindamas šalies ūkininkus auginti daugiau kiaulių.  

MŪ inf.