Pasvalys / Vokė / Rumokai. Kelinta savaitė plieskia saulė, jau fiksuotas ir stichinis karštis. Kiek dar tęsis ši vidurvasario kaitra, neaišku, o žemdirbiams aktualiausias klausimas – kiek tai atneš nuostolių? 

„Nuostolių, žinoma, bus, tik nevienodai atskiruose rajonuose: nelygu dirvožemis, pasėlis, buvęs ir būsimas kritulių kiekis, kas taip pat lems karščių poveikį augalams, jų produktyvumo ir kokybės rodiklius“, – sako Lietuvos agronomų sąjungos narė, patyrusi mokslinė agronomė Stanislava Maikštėnienė. 

Sunkesniuose priemoliuose, kur drėgmė ilgiau išlieka dirvožemyje, augalai mažiau reaguoja į karštį. Didesnį karščio stresą patiria lengvesnių priesmėlio dirvožemių augalai. Mažiau karštis paveiks žieminius augalus, o štai vasarinių derliaus nuostoliai gali būti didesni. 

Mažesnis karščio poveikis žieminiams augalams, kurių ir šaknys labiau išvystytos, todėl pasiekia drėgmės atsargas iš gilesnių sluoksnių, ir vėlyvesnis brandos tarpsnis. Daugelis žieminių augalų – kviečių, rapsų – yra gerai peržiemoję, vešlūs, sukaupę didelę fitomasę, o užpavėsindami dirvožemį, mažina drėgmės išgaravimą ir apsaugo šaknis nuo perkaitimo. Didesnių nuostolių turėtų pavykti išvengti, nes daugelį žieminių kviečių pasėlių karščio banga užklupo brendimo tarpsniuose, kai grūdas jau suformuotas ir prasidėjęs vaškinės brandos periodas. 

„Žieminių javų grūdų, dėl karščių sutrumpinusių brandos periodą, derlius daugelyje rajonų bus nežymiai mažesnis: daugiau smulkesnių grūdų, tačiau kokybė dėl saulėtų dienų gausos bus didesnė, ypač baltymų ir glitimo kiekiai. Priemolio dirvose augusių, tikėtina, atitiks ir I klasės maistinių grūdų reikalavimus“, – mano S. Maikštėnienė.

Kaitros bangas sunkiau ištverti vasariniams augalams

Dėl užsitęsusios karščių bangos didesni nuostoliai bus vasariniams augalams, ypač vėliau sėtiesiems, ar dėl pavasarinės sausros vėliau ir rečiau sudygusiems migliniams javams, žirniams, rapsams. 

Dėl pavasarinės sausros vasarinių javų šaknys silpnai išvystytos ir todėl augalų stelbiamoji geba silpnesnė, jų varpos susiformavo trumpesnės, o nepridengtą dirvos paviršių degina karštis. „Vasarinių javų grūdų masė gali stipriai sumažėti, nes karščio banga juos užklupo besibaigiant pieninei brandai. Grūdai dėl sumažėjusio saiko svorio gali būti žemesnės kategorijos, nors baltymų ir glitimo dėl saulės spindulių gausos gali būti daug, ir grūdai atitiktų aukštą maistinių grūdų kategoriją“, – pastebi S. Maikštėnienė. 

Daugelyje rajonų nuo pavasarinės sausros nukentėję pupiniai augalai, ypač žirniai, retoki, dirvos paviršius nepridengtas fitomasės, karštis degina šaknis ir greitina neproduktyvų brendimą. 

S. Maikštėnienė atkreipia dėmesį, kad didesni karščio nuostoliai bus piktžolėtuose pasėliuose, kurių, palyginus, vis dar yra gana dideli plotai. 

Per karščius bulvės neformuoja žiedų

LAMMC Vokės filialo mokslo darbuotoja, bulvių selekcininkė ir augalų genetikė Rita Asakavičiūtė sako, kad bulvių gumbai intensyviai užmezga, kai oro temperatūra yra 16–18 laipsnių šilumos. Kai temperatūra yra 20 laipsnių – sulėtėja, o kai pasiekia 29 laipsnius – sustoja. 

Pasak R. Asakavičiūtės, oro temperatūra, be tiesioginės įtakos gumbų mezgimui ir augimui, turi ir netiesioginę įtaką viso augalo fotoperiodinei reakcijai. Chlorofilų kiekis bulvių lapuose yra vienas iš potencialaus produktyvumo rodiklių. Chlorofilo pigmento sintezei ne ką mažiau reikšmingi yra temperatūra, vanduo, mineralinės medžiagos, genetinės augalo savybės. Dėl sausros poveikio sumažėja augalo fotosintezės intensyvumas, sulėtėja transpiracija bei padidėja lapų temperatūra. 

„Savo kolekcijoje puikiai matau, kokios bulvės toleruoja karštį ir sausrą. Nors mūsų selekcionuojamos bulvės nėra itin derlingos, bet jos gerai toleruoja karščius. Gamybininkai daug investuoja į bulvių tręšimą ir apsaugą, todėl jos gerai perneša karščius. Man ūkininkai skambina ir teiraujasi, kodėl nežydi bulvės? Per karščius bulvės fiziologiškai neformuoja žiedų – jos visą savo energiją nukreipia naujiems gumbams formuoti“, – paaiškina R. Asakavičiūtė.

Nuo kaitros glemba cukrinių runkelių lapai

LAMMC ŽI Rumokų bandymų stoties vadovė Zita Brazienė sako, kad kaitra sukelia stresą ir cukriniams runkeliams. Nors dėl šaknų sistemos jie tolerantiški dabar įsivyravusiems orams, tačiau užsitęsusi kaitra jau kenkia.

Dienos metu runkelių lapai suglemba ir nepajėgia vykdyti fotosintezės, netgi esant užtektinai drėgmės dirvoje, todėl sulėtėja augalų augimas, organinių medžiagų sintezė. 

Dėl kaitros vidurdienį runkelių lapai pradeda vysti

Krituliai Lietuvoje šiuo laikotarpiu buvo labai netolygiai pasiskirstę. Laukuose, kuriuose iškrito mažai kritulių, runkeliams gali pradėti trūkti boro, net jeigu dirvoje jo kiekis pakankamas. Mat jei dirvožemyje trūksta drėgmės, augalai jo nepasisavina ir būtina purkšti pasėlius papildomai“, – pastebi Z. Brazienė.

Lapų ligų (rudmargės, miltligės, baltulių) runkelių pasėliuose dar nerasta. Labai karšti orai nėra palankūs šioms ligoms plisti. Rudmargės ir miltligės optimali vystymosi temperatūra 25–30 laipsniai, oro drėgmė turi būti apie 90 proc. Baltuliai mėgsta vėsesnius orus: jų optimali vystymosi temperatūra 16-20 laipsnių šilumos, oro drėgmė – 70 proc. 

„Šiuo laikotarpiu cukrinių runkelių pasėlius dėl ligų reikia pastoviai stebėti, kadangi yra pasėlių pažeistų krušos, bakterinės dėmėtligės. Tokius augalus greičiau infekuoja ir grybinės ligos. Sumažėjus kaitrai ir padidėjus oro ir dirvožemio drėgmei, šios ligos plis labai sparčiai. Svarbu laiku – ne per anksti ir ne per vėlai – nupurkšti pasėlius fungicidai“, – augintojams pataria Z. Bazienė.

Vis tik javų ir rapsų derlius gali būti rekordinis?

Nepaisant ekstremaliai karštų orų, bendras javų ir rapsų derlius šiemet gali būti tikrai geras, o Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) specialistų prognozėmis - net ir rekordinis. 

Pasak ŽŪM Programinio, projektinio valdymo ir analizės skyriaus vedėjas Evaldo Pranckevičiaus, šiemet pasėlių plotas šiek tiek mažesnis, tačiau bendras grūdinių augalų derlius turėtų būti didesnis dėl geresnio derlingumo. Vis dėlto jis atkreipė dėmesį, kad ekstremalūs temperatūriniai režimai, pasėlius guldančių škvalų tikimybė, nepalankūs lietingi orai derliaus nuėmimo metu gali kelti rizikas.

Lietuvoje daugiausia pasėta kviečių, kurių derlingumas turėtų siekti 5,6 tonų iš hektaro. Rapsų derliaus padidėjimą taip pat turėtų lemti geresnis derlingumas  – prognozuojama 3,7 t iš hektaro.

Tikimasi, kad bendras grūdinių augalų derlius sudarys 6,93 mln. tonų, iš jų kviečiai – 4,89 mln. tonų. Rapsų derlius turėtų pagaliau peržengti simbolinę 1 mln. tonų ribą ir siekti 1,04 mln. tonų. Tai būtų geriausias derlius per pastarąjį dešimtmetį. 

Pasaulinės 2021–2022 m. kviečių ir kitų grūdų derliaus prognozės taip pat optimistinės. Kviečių derlius pasaulyje turėtų siekti 794,4 mln. tonų. Ypač geras derlius dėl palankių meteorologinių sąlygų prognozuojamas Europos Sąjungoje, Ukrainoje bei Rusijoje.

MŪ, ŽŪM inf.