Kauno r. Lazdynai – maistiniai, medingi ir dekoratyvūs sodo augalai, labiausiai vertinami dėl vertingų ir skanių riešutų.

Pasak retųjų sodo augalų augintojo Jono Matelio, veisiant kamieninių lazdynų plantaciją, gausiu riešutų derliumi galima džiaugtis maždaug tris dešimtmečius.

Kultūrines lazdynų veisles galima skiepyti į paprastojo ar turkinio lazdynų sėjinukus arba dauginti vertikaliomis atlankomis ir paskui suformuoti medelio formos augalus.

Dekoratyvus turkinis lazdynas – geriausias poskiepis

Iš minėtų dauginimo būdų geriausia skiepyti į turkinį lazdyną (Corylus corulna L.), mat jis vienintelis iš lazdynų auga kaip medis ir neleidžia atžalų. Todėl yra nepakeičiamas poskiepis, siekiant norimas lazdynų veisles išauginti medeliais.

Tai – puošnus, iki 25 m aukščio ir 60 (90) cm skersmens medis, savo stotu primenantis aukštus parkų medžius. Laja plačiai kiaušiniška kaip liepos, liemuo tiesus, lygus su tamsiai pilka, sueižėjusia žieve. Šakos pilkos, sukamštėjusia žiauberimi. Lapai apskritesni nei paprastojo lazdyno (C. avellana L.), dvigubai dantyti, giliai širdiškais pagrindais. Žydi ankstyvą pavasarį, prieš sprogstant lapams, kovą–balandį.

Riešutai subręsta rugsėjį, jie panašūs į paprastojo lazdyno, tik mažesni, lukštai storesni ir dekoratyvios goželės ilgesnės, labiau apgaubia riešutą, sutelkti rutuliškose kekėse po 3–8. Šaknų sistema gilioji, šakninių atžalų neišleidžia.

Jonas Matelis prie kamieninių lazdynų

Turkiniai lazdynai išgyvena apie 200 metų, dera apie 80 metų. Savaime auga Kaukaze, Balkanų šalyse ir Mažojoje Azijoje. Dauginami sėklomis ir skiepijimu. Mėgsta derlingas, vidutinio drėgnumo, karbonatingas dirvas, pakenčia pavėsį, ištvermingi žiemą (pakelia – 42 ^oC šalčius), atsparūs sausrai (gilios šaknys) ir ligoms bei kenkėjams.

Sėjinukų auginimas

Pasak J. Matelio, turkinio lazdyno sėklas reikia stratifikuoti 1,5 metų (nes kevalas storesnis nei paprastojo lazdyno). Rudenį sėklos dėžutėje sumaišomos su drėgnu smėliu. Paskui, kad neišgaruotų drėgmė, viskas supilama į polietileninius maišus ir 1,5 metų laikoma rūsyje, 3-5 ^oC temperatūroje.

Maišai turėtų būti užrišti. Retkarčiais patikrinama ir, jeigu reikia, papildomai sudrėkinama. Galima laikyti ir neužrištus, jeigu smėlis pakankamai drėgnas.

Žemai įskiepyti lazdynų sėjinukai

Antrų metų pavasarį sėklos sėjamos į dėžutes ir, kai sėjinukai išauga iki 5 cm, pikuojama lauke į dirvą, kas 10 cm vieną nuo kito. Tarp eilučių paliekami 20-40 cm (priklauso, kaip bus naikinamos piktžolės) tarpai. Rudenį dauguma sėjinukų užauga iki 0,3-0,5 m aukščio ir 0,6-0,8 cm (pieštuko) storio. Tokie yra tinkami skiepyti į šaknies kaklelį.

Medelių skiepijimas

Pasak J. Matelio, poskiepis per metus išauga apie 0,3-0,5 m aukščio, o tinkamą aukštį pasieks tik per 2-3 metus. Nuo sėjos iki lazdynų medelių skiepijimo praeina 4-5 metai. Į jaunus kamienus, 1–1,5 m aukštyje, arba į senesnių augalų pagrindines šakas kovo mėnesį patalpoje ar balandį–gegužę lauke skiepija paprastu sudūrimu derlingas lazdynų: Pervenec ir Moskovskij Rubin veisles. Iš paskiepytų sodinukų prigyja net 80-90 proc.

Paskui, po skiepijimo, vegetacijos metu lazdynų medelių augintojas pašalina išaugusias iš poskiepio naujas šakeles, kad jos nenustelbtų įskiepytų šakelių. Poskiepio žievė stora, todėl vėliau poskiepio šakelės nustoja augti.

Aukštai įskiepyti lazdynai

Turkinio lazdyno šaknynas gilesnis ir galingesnis nei paprastojo lazdyno, todėl medeliai ištvermingesni sausroms. Ateityje galima tikėtis, kad skiepyti lazdynų medeliai bus derlingesni už paprastus lazdynas su nuosavomis šaknimis, taip pat jie atsparesni ligoms ir kenkėjams.

Poskiepiu pasirinkus paprastąjį lazdyną, iš kelmelio priaugina daug laukinių atžalų ir, norint išsaugoti veislę, juos dažnai reikia iškarpyti.

Auginimas ir priežiūra

Plantacijose lazdynų medeliai sodinami gerai saulės apšviečiamoje vietoje, humusingoje, purioje, orui ir vandeniui laidžioje, karbonatingoje priemolio dirvoje (pH 6,8-7,2).

Išauginti daigyno (medelyno) grunte kamieninių lazdynų sodinukai – į pasirinką vietą sodinami anksti pavasarį (apsaugant šaknis nuo perdžiūvimo). O vazonuose išaugintus sodinukus su uždara šaknų sistema galima sodinti ir pavasarį, ir vasarą, ir rudenį.

Versliniuose soduose medeliai sodinami 5-6 (tarp eilių) x 4-5 m (tarp augalų) atstumais. Duobės kasamos tokio dydžio, kad laisvai tilptų šaknynas. Augalai sodinami iki šaknies kaklelio, nes giliau pasodinti medeliai skursta, derėti pradeda 2–3 metais vėliau.

Plantacijose lazdynų medeliai auginami iki 3-5 m aukščio, jie formuojami su 4-5 šakų vainiku. Tada vainikas apšviečiamas saulės iš visų pusių, ir augalai gausiai dera. Pradeda derėti jau kitais metais, ir ateityje iš 1 ha galima sulaukti vidutiniškai iki 2-5 t derliaus.

Plantacijose lazdynai pradeda derėti jau kitais metais po pasodinimo

Auginant lazdynus krūmu, jie išleidžia daugybę stiebų (juos reikia genėti), sutankėja, tuomet saulės spinduliai neprasiskverbia į krūmo vidų. Todėl dera tik kraštiniai stiebai – derlius gaunamas kur kas menkesnis.

Augalai mulčiuojami, pavasarį tręšiama azotinėmis trąšomis, nuo liepos vidurio – fosforo ir kalio trąšomis. Jei dirva derlinga, galima ir netręšti. Skiepyti medeliai ištvermingi šalčiui.

Dauginimas vertikaliomis atlankomis

Pasak J. Matelio, vertikaliomis atlankomis pradedami dauginti 3-4 metų amžiaus stambiavaisių lazdynų (C. avellana L.) krūmai. Jų stiebai anksti pavasarį, balandžio viduryje, nupjaunami iki pat žemės. Paskui ataugantys iš miegančių pumpurų ūgliai, kai pasiekia 10-15 cm aukštį, pirmą kartą apipilami derlinga žeme, paliekant tik neapipiltas jų viršūnes.

Po to jie paaugę dar kelis kartus apipilami žemėmis, kol susidaro 50 cm aukščio žemių kaupelis. Apipilti ūglius patartina puria trąšia žeme, durpėmis, o viršutinį sluoksnį mulčiuoti pjuvenomis, kad mažiau išgaruotų drėgmė. Per sausras reikia laistyti, kad žemė būtų nuolat drėgna.

Atlankomis dauginami lazdynai

Po 2 metų rudenį, kai lazdynai numeta lapus (maždaug spalio viduryje), žemių kaupeliai atsargiai nužeriami, įsišaknijusios vertikalios atlankos prie pat kelmelio atsargiai nukerpamos sekatoriumi.

Iškasti sodinukai rūšiuojami, su geresniu šaknynu jau tą patį rudenį sodinami į nuolatinę vietą. O kiti su silpniau išsivysčiusiomis kuokštinėmis šaknimis dar sodinami vieneriems metams į paruoštą trąšią purią dirvą, kad gerai išsivystytų ir sustiprėtų šaknynas. Parduodami dar po metų, kitą rudenį.

Iš vieno 3-4 metų amžiaus krūmo galima gauti 30-40 įsišaknijusių sodinukų. Padauginti atlankomis lazdynai dera po 1-2 metų.

MŪ inf.