Panevėžys / Kėdainiai. Sėklas ruošiančios ir tiekiančios kompanijos visą kovo mėnesį jautė įtemptą darbymetį ir toliau dirba galvų neatkeldami, kad žemdirbiai net ir karantino sąlygomis būtų kaip įmanoma sklandžiau aprūpinti sėklomis. Viskas labai susiję – jei žemdirbiai laiku atliks darbus, tai ir įmonių veikla bus sėkminga.

Bendrovės „Agrolitpa“ generalinis direktorius Virginijus Kliučininkas sako, kad 2019 m. įmonei sėklas augino Lietuvos, Latvijos ir kitų valstybių žemdirbiai didesniame kaip 14 tūkst. ha plote. „Augalų asortimentas labai platus - net 38 rūšys, o veislių - tris kartus tiek. 70 proc. sertifikuotų sėklų eksportuojame“, - skaičiuoja V. Kliučininkas.

Jo nuomone, svarbiausias lūžis 2019 m. sėklininkystėje yra tai, kad žemdirbiai pradėjo gauti didelius derlius. Tam reikėjo daug mokytis. Ir šių metų vasario mėnesį „Agrolitpa“ organizavo du seminarus apie aliejinių, varpinių ir ankštinių žolių, pašarinių augalų, javų auginimą sėklai, kur žiniomis dalijosi lektoriai iš Čekijos, Olandijos, Lenkijos, Norvegijos.

Planuoja augimą

Neseniai, 2018-2019 metais, įmonė investavo į valomųjų mašinų atnaujinimą. „Našumus padidinome keturis kartus. „Sorteks“ mašinomis galime per pamainą išvalyti 70-80 tonų įvairių sėklų. Turėdami naujas valomąsias, pasiekėme  ypatingai aukštą kokybę ir garsiname Lietuvos vardą kaip patikimi sėklų ruošėjai“, - patikina V. Kliučininkas.

Įmonėje valant javų sėklą, našumas siekia 70 t/h, valant grikius - 35 t/h, valant dobilus - 9 t/h, o valant varpines žoles našumas siekia 5 t/h. Sėklos ruošėjai patikina, kad, pavyzdžiui, dobilai ir motiejukai eksportuojami be rūgštynių sėklų priemaišų, o pasiekti 100 procentų švarumą galima nesunkiai.

Visų vasarinių augalų sėklos šiuo metu įmonė turi pakankamai. Kaip visuomet, javų sėklų pirkimas Lietuvoje yra sunkiai prognozuojamas, nes prekybininkų daug, aktyviai veikia ir prekiautojai nesertifikuota sėkla. Sėklininkystės kompanijos seniai prašo pirkėjų sėklas užsakyti iš anksto, sausio-vasario mėnesiais. Tačiau taip pavyzdingai elgiasi gal tik penktadalis žemdirbių. „Kovo mėnesio užsakymai dideli, bet vykdyti spėjame. Visas prekes pristatome į ūkius“, - sako „Agrolitpos“ vadovas.

V. Kliučininko pastebėjimu, kelinti metai paeiliui šalyje stipriai didėja pašarinių žolių ir jų mišinių prekyba. Ypač daug parduodama augalų sėklų žalinimo reikalams. „Paleidome šį pavasarį į rinka 25 žalinimui skirtus mišinius ir pirkimas jau šiuo metu yra didelis“, - sako V. Kliučininkas.

„Virusas pasaulyje, karantinas, nežinia, kas bus artimiausiu metu, reikalauja viską permąstyti, pervertinti galimybes ir vertybes. Nepaisant visko, planuojame šiais metais didelį augimą. Sėklininkystės apimtis didiname 30-40 procentų. Kviečiame žemdirbius prisijungti“, - ragina V. Kliučininkas.

Išaugo kukurūzų poreikis

Bendrovių „Dotnuva Baltic“ ir „Linas Agro“ Sėklininkystės skyriaus vadovas Sigitas Augas sako, kad karantinas daro įtaką įmonės veiklai, darbas iš dalies pasikeitė, bet procesai vyksta. Imtasi visų privalomų saugumo priemonių. Gamyboje darbas nuotoliniu būdu negalimas, todėl ribojamas žmonių kiekis patalpose, jos nuolat vėdinamos, dezinfekuojami paviršiai, darbuotojai naudoja vienkartines kaukes bei pirštines.

Į patalpas įleidžiami tik savi darbuotojai. Klientai aptarnaujami nuotoliniu būdu arba už biuro patalpų, siekiant apsaugoti tiek įmonės darbuotojų, tiek klientų sveikatą. Prekių užsakymai priimami telefonu, el. paštu. Vejų, pašarinių žolių sėklų, jų mišinių, trąšų vejoms galima užsakyti el. parduotuvėje. Tiekimas organizuojamas iš anksto suderinus užsakymus. Visas procesas vykdomas pagal griežtai apibrėžtą tvarką - klientai ir tiekėjai yra informuoti, teritorijoje informacija taip pat yra skelbiama matomose vietose.

„Mūsų tikslas yra saugus ir nenutrūkstamas gamybos bei tiekimo procesas. Mes patys pirkėjų pas save neįsileidžiame ir tiesioginės prekybos nevykdome. Vengiame kontakto su išore, siekiame maksimaliai apsaugoti darbuotojus ir klientus“, - pabrėžia S. Augas. Klientams sėklos į ūkius gabenamos per kurjerius, transporto įmones. Transporto įmonių vairuotojai laikosi griežtų reikalavimų savo darbuotojų saugumui užtikrinti.

S. Augas pasidžiaugia, kad kasmet daugėja klientų, kurie pavasarinei sėjai reikalingus sėklos kiekius planuoja iš anksto. „Šiais metais du trečdalius užsakymų turėjome iš anksčiau, o trečdalį ūkiai pasilieka prieš pat sėją. Išankstiniai užsakymai naudingesni tiek mums, tiek klientui. Jei klientas kreipiasi anksčiau, jis gali rinktis iš didesnio veislių asortimento“, - paaiškina S. Augas.

Pastebima tendencija, kad ūkiai šiemet labiau investuoja į žolynų atnaujinimą ir užsisako daugiau pašarinių žolių sėklų ir jų mišinių. Pieno ūkiai supranta, kad be pakankamo kiekio geros kokybes pašarų sunku tikėtis gero produktyvumo. Dėl dominuojančių sausų vasarų ypač populiarūs tampa pašarinių žolių mišiniai su liucernomis, nes liucernos geriau atlaiko sausras.

Šiemet taip pat paklausūs pupiniai augalai – tiek žirniai, tiek pupos. „Turime gerą salyklinių miežių veislę Laureate, ji taip pat populiari. O vasarinių kviečių užsakoma mažiau, nes dideli kviečių plotai pasėti rudenį ir jie tikrai gerai peržiemojo. Pastebime išaugusį susidomėjimą kukurūzų auginimu grūdams. Pirmiausia, dėl pasikartojančių sausų metų. Antra, atsiranda įmonių, kurios planuoja kukurūzų grūdų perdirbimą bioetanolio gamybai“, - šių metų tendencijas įvardija S. Augas.

Jo vertinimu, nors tikslūs parduotų sėklų kiekiai paaiškės tik tada, kai pasibaigs pavasario sėja, jau dabar matyti, kad sezonas yra palyginti geras. „Augimo šiais metais nesitikime, bet planuojame paruošti panašų sėklų kiekį, kaip ir praeitais metais. Kaip ir visi, taip ir mūsų įmonė turi su koronavirusu susijusių iššūkių. Visos pastangos dabar – pagalba klientui, kad sėklos į ūkius būtų pristatytos laiku. Jei klientas laiku atliks pavasario darbus, tai ir mūsų sezonas bus sėkmingas“, - viliasi S. Augas.

Darbus palengvintų išankstiniai užsakymai

Bendrovės „Baltic Agro“ Sėklų produktų grupės vadovas Henrikas Selezenevas teigia, kad sėklos ruošimas ir jos tiekimas rinkai dirbant karantino sąlygomis šiek tiek pasikeitė, bet ūkininkai to nepajus. Tiesiog atsirado eilė vidinių taisyklių dėl žmonių patekimo į patalpas, dokumentų priėmimo, išdavimo instrukcijos. Daroma viskas, kad būtų apsaugoti darbuotojai. Bent vienas užsikrėtimo atvejis kolektyve reikštų visišką sėklų gamybos ir tiekimo nutraukimą.

Vasarinių augalų sėklų užsakymai šiemet vyko įprastai, šiek tiek didesnis sujudimas yra dabar – bet tai greičiausiai ne dėl viruso grėsmės, o dėl labai paprastos priežasties – sėja jau visiškai čia pat, nes pavasaris ankstyvas. Jaučiamas krovinių vėlavimas iš užsienio, o vidiniai tiekimai vyksta įprastai. Transporto trūksta, bet sezono įkarštyje jo trūksta visais metais. 

Pavasarinė „Baltic Agro“ sėklų paletė įprastinė: miežiai, kviečiai, avižos, žirniai, pupos, rapsai, kukurūzai, žolės, tarpiniai augalai. Didžiausias ir anksti išryškėjęs trūkumas - pupų sėklos, o kitų augalų sėklų rinkoje yra pakankamai. Vertinant pagal dabartinę situaciją, dalis kviečių, miežių ir žirnių sėklos gali likti ir neparduota.

Vasarinių augalų sėklos ruošimo sezonas ilgas ir dėl to paprastai nekyla didelių problemų - sėklų gamyba prasideda dar rudenį, lapkričio mėnesį. „Sezonas ištęstas laike ir, jei tik būtų poreikis, būtų galima gaminti iki 20-25 tūkstančių tonų. Mes labiau nerimaujame dėl rudeninio sezono. Rudeninis sezonas trunka tik iki 45 dienų ir jei ilgainiui išliks tokia tendencija, kai 70-80 proc. pasėlių bus apsėjama rudenį, tai neabejotinai pareikalaus investicijų į papildomus įrengimus bei didinti darbo našumą“, - svarsto H. Selezenevas, pridurdamas, kad ankstyvi sėklų užsakymai yra tai, ko labiausiai nori visos kompanijos visame pasaulyje, ir tai būtų didžiausia pagalba įmonėms iš žemdirbių pusės.

Situacija panaši kaip pernai

Lietuvos sėklininkystės asociacijos prezidentas Vytautas Ruzgas apibendrina, kad situacija šalies sėklininkystėje panaši kaip ir pernai. Pasak jo, nors visi žieminiai kviečiai peržiemojo, bet yra prasčiau atrodančių plotų.

„Išliko visi žieminiai kviečiai, bet kaip selekcininkas pasakysiu, kad turime nedaug, bet blogiau peržiemojusių žiemkenčių. Šilta žiema taip pat iškėlė klausimų – kol kas neaišku, nuo ko nukentėjo laukeliai.  Bet tam mokslas ir  yra, kad rastų atsakymą. Jaučiasi klimato šiltėjimo įtaka, ūkininkai daugiau domisi kukurūzais grūdams, žolių mišiniais su liucernomis, kurios dėl galingos šaknų sistemos geriau pasiekia slenkantį žemyn vandenį.

Dėl šiltos žiemos mažesnis vasarinių rapsų ir vasarinių kviečių poreikis. Džiugina didėjantis dėmesys avižoms, kurios sveikatos požiūriu labai vertingas, tačiau kiek primirštas augalas. Truputį padidėjo žirnių ir pupų pirkimas. Viruso, kurio net pavadinimo nesinori sakyti, grėsmė pakoregavo pavasarinio pirkimo praktiką, todėl dauguma užsakymų vyksta nuotoliniu būdu, o sėklininkystės kompanijos stengiasi pačios pristatyti sėklas užsakovams, kad apsaugotume vieni kitus“, - sako V. Ruzgas.

MŪ inf.