Anykščių r., rugsėjo 11 d. Augindami veislinius mėsinius galvijus ir parduodami juos tik mėsai ūkininkai patiria nemažai nuostolių. Tad ieškoti naujų veislinių gyvulių pardavimo būdų ir galimybių augintojams ypač aktualu. Senas mėsinių galvijų auginimo tradicijas turinčiose šalyse jau daugybę metų organizuojamos parodos ir aukcionai, kuriuose parduodamų veislinių gyvulių kaina kelis kartus viršija įprastinę.

Kaip paruošti gyvulį parodai ar aukcionui, į ką derėtų atkreipti dėmesį, kaip gyvulį prisijaukinti ir parengti demonstravimui - visi šie klausimai aptarti e Petro ir Neringos Kairių ūkyje Anykščių rajone. Patirtimi ir patarimais dalijosi Vokietijos, Prancūzijos ir Šveicarijos mėsinių galvijų augintojų asociacijų atstovai. Armonas Fliris (Armon Fliri), Šveicarijos mėsinių galvijų augintojų asociacijos Galvijų vertinimo skyriaus inspektorius, ūkyje esančiame aptvare pademonstravo iš lauko parginto buliuko pirmąjį paruošimo etapą - prisijaukinimą ir apynasrio uždėjimą. Pasak A. Flirio, gyvulio pasitikėjimui įgyti svarbu atsižvelgti į jo psichologiją bei kūno kalbą ir sistemingai taikyti prisilietimo, pirmiausia, virve ir lazda, vėliau rankomis, metodiką.

Gyvulio ruošimo parodoms abėcėlė

Konferencijoje dalyvavusių užsienio šalių specialistų teigimu, vykdant mėsinių gyvulių selekciją ir veisimą parodos yra būtinos, tad ir gyvulį joms ruošti reikia atsakingai ir iš anksto. Pastebėta, kad iš veislinių gyvulių bandos tik 10 proc. gyvulių yra tinkami tolimesniam veislininkystės darbui. Pradėjus rengti gyvulius parodoms, iš šio skaičiaus dar 20 proc. dėl nepaklusnumo ar grėsmės žmogui išbrokuojama.

Pasak mėsinių galvijų augintojo ir veisėjo Uvės Harstelio (Uwe Harstel) iš Saksonijos-Anhalto žemių, 20 metų auginančio simentalų veislės galvijus, Lietuvos ūkininkams išmokti tinkamai paruošti mėsinius gyvulius parodoms ypač svarbu. Mat veislinių gyvulių paklausa kasmet auga, atsiveria Rusijos bei Kazachstano rinkos.

Gyvulio paruošimas parodai - gana ilgas procesas, kuriam rengtis reikėtų pradėti veršeliui dar tik gimus, pvz., pratinti jį prie apynasrio, rankos prisilietimų. „Be genetinių veislei būdingų savybių, vienas svarbiausių veiksnių yra gyvulio paklusnumas. Jei jis nepasiduoda mokomas, geriau su juo negaišti laiko", - patarė U. Harstelis.

Kontaktui užmegzti ir pasitikėjimui įgyti labai svarbu su gyvuliu nuolat bendrauti, jį liesti, glostyti - tik būtina nuo jo laikytis saugiu atstumu ir stebėti jo kūno kalbą.

Deramas dėmesys turėtų būti skiriamas ir subalansuotam šėrimui, nagų priežiūrai, pratinimui prie prausimo, apynasrio, virvės tempimo ir panašiai. Estetiniam vaizdui sukurti gyvuliai yra ne tik prausiami, šukuojami, bet ir kerpami siekiant paslėpti trūkumus ir išryškinti privalumus, mokomi tinkamai laikyti kojas ir galvą.

Nors gyvulio parengimas parodai reikalauja daug žinių ir kantrybės, tačiau finansiškai tai apsimoka. Pavyzdžiui, U. Harsteliui aukcione Vokietijoje savo užaugintą veislinį bulių pavyko parduoti už 6 tūkst. eurų. Šarolė veislės galvijų augintojas iš Prancūzijos Ernestas Hofelis (Ernest Hoeffel) atskleidė bulių pardavęs už 8 tūkst. eurų, tačiau didžiausia suma, kurią jam pačiam teko pakloti už veislinį gyvulį, siekė net 24 tūkst. eurų.

Ūkininkai įžvelgia perspektyvą

Veisliniams gyvuliams parduoti ieškantys rinkų Lietuvos ūkininkai sutinka, kad darbas šia kryptimi turi perspektyvų. Ir ne vien tik dėl to, kad parduodant veislinius gyvulius galima uždirbti daugiau. „Dabar mes žinių semiamės iš prancūzų ir šveicarų, o galbūt po kokių penkerių metų mes mokysime baltarusius", - patirties dalijimosi nauda neabejojo Nerija Kairienė. Ūkyje užaugintos limuzinų veislės telyčaitės jau dabar parduodamos Baltarusijos ūkininkams, kurie už 12-14 mėnesių gyvulius moka po 1000 eurų.

Prieš šešerius metus iš Airijos parsivežę 30 limuzinų veislės telyčių, tarp kurių 20 buvo veršingų, dabar Kairiai bandą išplėtė - Levaniškių kaime ganosi apie 100 veislinių galvijų.

Šarolė veislės galvijus Šilutės rajone auginantis Jonas Oželis pasiekti gerų veislininkystės rezultatų ir taip užsitikrinti didesnes pajamas tikisi gerindamas gyvulių genetiką iš Prancūzijos įsigyta sperma, kuri priklauso šios šalies geriausiai įvertintiems veisliniams šarolė buliams. „Įsigyti tokį bulių iš užsienio - ne mūsų galimybėms, o bandyti užsiauginti galima. Juk geras bulius atstoja pusę bandos", - įsitikinęs J. Oželis, po 600 litų kainavusia sperma apsėklinęs 10 šarolė veislės karvių ūkyje.

Dviejų dienų tarptautinėje konferencijoje bandyta atsakyti, kaip būtų galima skatinti mėsinės gyvulininkystės ūkių konkurencingumą, kokiu keliu turėtų eiti šalies ūkininkai. Pirmąją dieną mėsinės galvijininkystės raidos tendencijas, problemas ir iššūkius pristatė Latvijos, Estijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Šveicarijos mėsinių galvijų augintojų asociacijų atstovai.

MŪ inf.