Vilnius. Servitutai gali būtų nustatomi ir privačiuose žemės sklypuose. Kaip už tai nustatoma kompensacija?

Servitutas – tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą, suteikiama naudotis tuo svetimu daiktu (tarnaujančiuoju daiktu), arba to daikto savininko teisės naudotis daiktu apribojimas, siekiant užtikrinti daikto, dėl kurio nustatomas servitutas (viešpataujančiojo daikto), tinkamą naudojimą.

Servitutą gali nustatyti įstatymai, sandoriai ir teismo sprendimas, o įstatymo nustatytais atvejais – administracinis aktas.

Servitutas nustatomas tik tokiu atveju, kai jis yra objektyviai būtinas ir yra vienintelė ir būtina priemonė viešpataujančio daikto savininko interesams užtikrinti.

Administraciniu aktu servitutą nustato Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) pagal patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų ar žemės valdos projektų sprendinius.

Sandoriu servitutas nustatomas tada, kai abu nekilnojamųjų daiktų savininkai susitaria dėl nustatomo servituto ir nekyla ginčų.

Teismo sprendimu servitutas nustatomas, jeigu savininkai nesutaria, bet yra būtina nustatyti servitutą, kad viešpataujančiojo daikto savininkas galėtų naudoti savo daiktą pagal paskirtį.

Nesvarbu, kokiu iš išvardytų būdų nustatomas servitutas, reikia užtikrinti teisingą abiejų nekilnojamojo turto savininkų interesų pusiausvyrą, o už nuosavybės teisės suvaržymą teisingai atlyginti.

Atlyginti už nustatytą servitutą galima vienkartine ar periodine kompensacija tarnaujančiojo daikto savininkui.

NŽT, nustatydama žemės servitutą tiek administraciniu aktu, tiek sandoriu, kompensacijai apskaičiuoti naudoja tam skirtas skaičiuokles, jomis gali naudotis visi suinteresuotieji asmenys.

Pavyzdžiui, kai servitutas nustatomas sandoriu tarp privačių asmenų, sandorio pusės skaičiuokle gali nustatyti orientacinį vertinimą dėl galimo atlygio / kompensacijos dydžio tuo atveju, jeigu sutarė, kad kompensacija yra būtina.   

Skaičiuokles rasite čia.