Kaunas. Kukurūzai plačiai naudojami maistui ir pašarams, todėl labai svarbu stebėti ir kontroliuoti jų kokybę po derliaus nuėmimo.

Kukurūzai – šilumą mėgstantys augalai. Juos apninkantiems kenksmingiesiems organizmams taip pat palankiau plisti, kai vyrauja šilti orai. Dėl to kukurūzai, o ypač grūdai, tampa mikroskopinių grybų infekcijų taikiniu. Infekcijos gali pasireikšti augalams augant, grūdams bręstant arba dažniausiai po derliaus nuėmimo sandėliuojant. Tuomet ir atsiranda užteršimo mikotoksinais rizika.

Kukurūzų grūdus dažniausiai kolonizuoja Aspergillus, Penicillium, Monascus ir Fusarium genčių mikroskopiniai grybai, kurie gali gaminti mikotoksinus, o šie biologiniai nuodai kelia didžiausią susirūpinimą visame pasaulyje ir pavojų ne tik gyvūnų, bet ir žmonių sveikatai.

Dažniausiai paplitę mikotoksinai kukurūzų grūduose yra aflatoksinai (AFL), ochratoksinai (OTA), deoksinivalenolis (DON), zearalenonas (ZEA), citrininas CIT), fumonizinai (FUM). Tačiau, tobulėjant mikotoksinų nustatymo metodams, aptinkama vis naujų junginių, o jų tarpusavio sąveika dar nėra išaiškinta.

Europos Komisija (EK) nustatė leistinas tik keleto mikotoksinų koncentracijas (DON, ZEA, AFL, OTA, FUM, T2/ HT2 toksinų) kukurūzų grūduose ir produktuose, o gyvūnų pašaruose leistinos ribos yra rekomendacinio pobūdžio.

Daugeliu atvejų viename mėginyje aptinkamas ne vienas mikotoksinas, o jų tarpusavio sąveika nėra gerai žinoma, nes ją lemia įvairios aplinkybės, su kuriomis susiduriama auginant produkciją, ją laikant, realizuojant.

Gera žemės ūkio ir sandėliavimo praktika gali sumažinti mikroskopinių grybų vystymąsi, taip pat užterštumą mikotoksinais. Todėl svarbu stebėti mikotoksinų koncentracijos pokyčius ir užtikrinti palankias laikymo sąlygas, kad būtų išvengta per didelio maisto ir pašarų užteršimo jais.

Svarbu stebėti tokius grūdus, kurių drėgnis didesnis nei 13 proc., o sandėliuojant 10–30 °C temperatūroje juose gali labai padidėti užterštumas mikotoksinais ir atsirasti tokių toksinių junginių, kurių iš karto po derliaus nuėmimo nebuvo aptikta.

Užterštumo mikotoksinais prevencija

Siekiant išvengti didesnės užsiteršimo citrininu rizikos, rekomenduojama kukurūzų grūdus gerai išdžiovinti ir laikyti kuo vėsesnėse, gerai vėdinamose patalpose, bet nerekomenduojama jų laikyti ilgai, nes citrinino koncentracijos didėja, o tai lemia didesnę jo suvartojimo riziką su maistu ar pašaru.

Remiantis mokslininkų atliktais tyrimais ir užsienio šalių praktika, rekomenduojama:

• nevėlinti grūdų derliaus nuėmimo laiko, ypač tada, kai vizualiai matyti įvairių patogenų pažeidimų;
• nuimtą derlių kuo greičiau išdžiovinti ir išvalyti, kad toliau nekauptų mikotoksinų;
• sandėliuoti ne daugiau kaip 15 proc. drėgnio grūdus ir būtinai vėdinti;
• stebėti sandėliuojamų grūdų temperatūrą, kad nekaistų;
• nemaišyti labai užterštų ir neužterštų laukų derliaus, nemaišyti seno ir naujo derliaus grūdų;
• kontroliuoti vabzdžių plitimą;
• kraštutiniu atveju naudoti grybų inhibitorius, tačiau jie nesunaikina mikotoksinų.
  

Visą straipsnį apie svarbius kukurūzų grūdų kokybės ir saugos aspektus skaitykite čia.